Aukščiau sėdi, toliau matai, saugiau jautiesi – tokia pasakėlė glosto visų mažiau patyrusių vairuotojų ausis. Prie krosoverių vairo dažniau pamatysime moterų, todėl ilgai negalvojome ir šios „TopGear“ apdovanojimų kategorijos geriausius perdavėme potencialioms pirkėjoms – žurnalistei Rusnei, finansininkei Violetai ir direktorei Ingridai. Bandymų starto vietai pasirinkome „Ikeos“ stovėjimo aikštelę ir visiškai neišsiskyrėme iš aplinkos – aplink zujo panašūs automobiliai, o juos vairavo įvairaus plauko gražuolės.
„TopGear“ apdovanojimų nominacija – krosoveriai
Bandyti automobiliai:
„Nissan Qashqai“: variklis – 1598 cm3, dyzelinis, 130 AG, 320 Nm; 0–100 km/val. per 11,1 s; masė – 1365 kg; automatinė pavarų dėžė, priekiniai varantieji ratai; bandyto modelio kaina – 31 615 eurų.
„Škoda Karoq“: variklis – 1968 cm3, turbininis dyzelinis, 150 AG, 340 Nm; 0–100 km/val. per 9,3 s; masė – 1591 kg; automatinė DSG pavarų dėžė; visi varantieji ratai; bandyto modelio kaina – 34 980 eurų.
„Toyota C-HR“: variklis – 1798 cm3, benzininis ir elektros, 122 AG, 142 Nm; 0–100 km/val. per 11,0 s; masė – 1380 kg; automatinė pavarų dėžė; priekiniai varantieji ratai; bandyto modelio kaina – 29 220 eurų.
„Kia Stonic“: variklis – 998 cm3, benzininis, 120 AG, 171,5 Nm; 0–100 km/val. per 10,3 s; masė – 1278 kg; mechaninė pavarų dėžė; priekiniai varantieji ratai; bandyto modelio kaina – 21 490 eurų.
Rusnė, galvoja apie naują automobilį, bet geriausio vis dar neišsirinko
Koks nors šmaikštus kolega galėtų pasakyti, kad „Škoda Karoq“ – tai automobilis vokiečiui pensininkui. Tegu tas apibūdinimas ir lieka, bet jį reikėtų vertinti kaip komplimentą – „Škoda Karoq“ galima laikyti geru pasirinkimu savo šaunumu kelyje jau atsidžiaugusiam vairuotojui. Tai automobilis žmogui, kuriam tereikia erdvios, patogios ir stabilios susisiekimo priemonės.
Ši „Škoda“ tiks net vairuotojui, bijančiam kokių nors jaunatviškų visais ratais varomos transporto priemonės staigmenų. Ji tiesiog neįkyriai, nė neburgztelėjusi „sugers“ neatsargų akceleratoriaus spustelėjimą, nešokinės į šalis, tyliai pagreitės ir lauks tolesnių iššūkių. Bet „šūkauti“ važiuojant „Škoda Karoq“ nesinori – kaip minėjau, tai automobilis nieko įrodinėti jau nebenorinčiam žmogui. Ir mėgstančiam komfortą. Žinau ne vieną moterį, kuri džiaugtųsi galėdama tokiu ramiai vežioti vaikus ir senelius, ir vieną, kuri į ją sukištų net savo 200 kv. metrų ploto namui reikiamas statybines medžiagas.
Beje, „Škodos Karoq“ kūrėjai nepašykštėjo šiam modeliui novatoriškų automobilių technologijų, bet kas nežino, jog perspektyviai pirmajai pažinčiai užtenka mokėti įsijungti mėgstamą radijo stotį ir nusistatyti malonią salono temperatūrą.
Apie „Toyotą C-HR“ pradėti tenka banaliai – šis automobilis tikrai ne tiems, kurie nemėgsta dėmesio. Išraiškingas „Toyotos C-HR“ eksterjeras grasina užgožti kuklesnį šeimininką. Ir sugėdinti žioplesnį, dizainerių išdaigų nesitikintį vairuotoją – taip, užpakalinių durų rankeną pamačiau tik tada, kai kolegė į jas bakstelėjo. Nesu tikra, kad tai patogesnė rankenos vieta, bet pagarbos dizaineriams, pasiūliusiems šį sprendimą tokio tipo automobiliui, ji įkvepia.
„Toyotos C-HR“ prietaisų skydelis irgi turėtų suvirpinti širdį mėgstantiems pasiknibinėti įrangos parametruose. Čia viską galima susireguliuoti pagal savo įpročius ir papročius. O štai važiavimo stilių ši „Toyota“ diktuoja pati. Kiekvienas prisilietimas prie akceleratoriaus provokuoja agresyvų variklio balsą – jis turėtų patikti tiems, kurie žalioje jaunystėje kaukindavo motociklus, o ir šiaip mėgsta jaustis dalyvaujantys lenktynėse. Specialistai sako, kad tas riaumojimas – dėl hibridinės sistemos, bet čia jau kitos istorijos.
„Kia Stonic“ yra mažiausias ir gal dėl to atrodo demokratiškiausias bei jaunatviškiausias iš bandytųjų keturių automobilių. Čia neteks ilgai nagrinėtis mygtukų funkcijas ir jaudintis, kad „žaidimų konsolė“ vėl liks deramai neišbandyta. Kuklaus „citroeno“ vairuotoją, įsitaisiusią kėdėje pavažiavus didesniais visureigiais, jame užplūdo namų jausmas. „Kia Stonic“ atrodo valdoma vienu pirštu ir antakio kilstelėjimu.
Vadinti „Nissan Qashqai“ mažu visureigiu, kaip siūlo gamintojos, neapsiverčia liežuvis – toks jis atrodo tik palyginti su troleibusais, bet tiesa tokia, kad jis judrus kaip dažnas kur kas mažesnis kaimynas kelyje. Ir neabejotinai kur kas išmanesnis nei dauguma važinėjančių Lietuvos keliais. Jis viską daro pats: rūpinasi nenuvažiuoti nuo kelio ir neįriedėti į judantį priekyje, o sustodamas geba dailiai prisišlieti prie kelkraščio.
Net nenoriu žinoti šio automobilio kainos. Ir žinote – tikrai malonu rinktis automobilį negalvojant apie jo kainą, tai yra nesistengiant „atkalbėti“ savęs nuo pasirinkimo ieškant esamų ir nesamų trūkumų.
Violeta, pamiršusi, kaip važiuoti automobiliu mechanine pavarų dėže
„Nissan Qashqai“ – kompaktiškas, veržlus, vairavimo malonumą suteikiantis automobilis, turintis daug valdymo funkcijų, salonas nelabai įmantrus, bet turi visas naujausias technologijas, puiki garso kokybė, variklis dirba tyliai. Didelis pliusas – automatinė parkavimosi sistema, palengvinsianti gyvenimą daugeliui moterų.
„Škoda Karoq“ – erdvus, patogus, tinkantis šeimai, kompaktiškas automobilis, lengvai valdomas, salonas labai paprastai, bet kokybiškai įrengtas. Visos valdymo funkcijos išdėstytos patogiai, yra kelio ženklų atpažinimo ir eismo juostų laikymosi sistema.
„Toyota C-HR“ – judrus, manevringas, komfortiškas, žaibiškai greitėjantis sportiško dizaino visureigis. Kokybiškai įrengtas salonas, puiki garso sistema o važiavimo stabilumo suteikia nukrypimo nuo važiuojamosios juostos įspėjimo signalas.
„Kia Stonic“ – žavus automobilis jaunimui, viliojantis savo kaina. Jau daugelį metų vairuoju automobilius tik automatine pavarų dėže, todėl įsilieti į miesto srautą piko metu su mechanine pavarų dėže man pritrūko drąsos.
Ingrida, važinėja dideliu visureigiu
Viskas „Nissan Qashqai“ signalizuoja – „aš skirtas miestui“. „Už tave padarysiu viską: ir prisiparkuosiu, ir pranešiu, kai liniją kirsi.“ Tobulas automobilis norintiems važiuoti ir ilsėtis, bet ne man. Prie vairo noriu atsijungti nuo darbinių minčių, todėl noriu matyti ir visą dėmesį skirti vairavimui.
Spaudi „Toyotos C-HR“ greičio pedalą ir leki Vilniaus aplinkkeliu. Automobilis, rodos, pakyla nuo kelio. Beveik nejauti lyg tyčia po ratais išdėliotų dangčių. Dar garsiau paleidi radijo stotį, nuostabiai švarus garsas, galėtum skrieti ir skrieti. Automobilio dizaineriai pasistengė: vidaus dizainas puikus, aptakios linijos ir spalvų deriniai, gal ekranas kiek ne vietoje – uždengia dalį kelio vaizdo. Daug įrangos, hibridinis variklis, išsijungiantis ilgiau laukiant sankryžose.
Tik įsėdusi į „Škodą Karoq“ pajuntu, kad tai mano automobilis. Erdvus, dideli langai, sėdi aukštai ir patogiai, matymo laukas platus, apie priartėjusį automobilį signalizuoja žybsintis veidrodėlis. Kaip visada kartoju, tobula yra tai, kas paprasta.
Ketvirtas tą dieną bandytas automobilis – „Kia Stonic“ – sunkiausiai palyginamas, nes su mechanine pavarų dėže. Jau daug metų vairuojant automobilius automatine pavarų dėže tai tampa iššūkiu. Bet viena kita sankryža, dar kilometras aplinkkeliu ir persiorientuoji, o tam labai padeda prietaisų skydelyje pasirodantis įspėjimas. „Kia“ skrieja lengvai, sportiškai ir manevringai.