Atsisuko ratas

Moters vargai dėl automobilio prasidėjo praėjusių metų balandį, kai atėjo metas žiemines padangas keisti į vasarines. Išklausiusi pažįstamų rekomendacijas ji nuvyko padangų pasikeisti į autoservisą, kuris įsikūręs Vilniuje, R. Jankausko gatvėje. Procedūra lyg ir nesudėtinga ir netrukus moteris su dviem mažamečiais vaikais jau važiavo į namus užmiestyje.

„Gyvenu maždaug 30 km nuo Vilniaus, ir pasikeitus padangas važiavau namo. Važiuoti nemažai ir išgirdau, kad automobilio gale kažkas ėmė bildėti, traškėti – ratas atsisuko, kažką išlaužė ir aš vos ne į griovį įvažiavau. Laimingas atsitiktinumas, kad kelyje nieko nebuvo. Jei tai būtų įvykę mieste, kur daug automobilių, tai būtų prastai“, – piktinosi moteris.

Išsikvietus pagalbą moters „Ford Focus“ specialia technika buvo nuvežtas atgal į servisą.

„Aš rizikavau gyvybe, o jie manęs net neatsiprašė. Galiausiai jie kaip kompensaciją pasiūlė nemokamą remontą, tačiau tik vėliau sužinojau, kad ir tas remontas buvo atliktas nekokybiškai“, – sako vairuotoja.

Atėjus metui atlikti privalomąją techninę apžiūrą, moteris savo „Fordą“ vėl patikėjo tam pačiam meistrui. Tai buvo paskutinis lašas jos kantrybės taurėje.

„Esmė, kad pažįstamas, kuris rekomendavo man šį servisą, pakalbėjo su meistrais, o šie pasakė, kad pavasarinio padangų keitimo piko metu, buvo pasikvietę pagalbinių darbuotojų, kurie blogai prisuko ratą. Aš kaip kvailelė patikėjau ir vėl jiems nuvariau mašiną, kad paruoštų techninei apžiūrai. Jie mašiną techninei paruošė taip, kad kai aš ją nuvariau į kitą servisą tvarkyti, man pasakė, kad gimiau po laiminga žvaigžde“, – pasakoja moteris.

Sutartos dienos rytą moteris atvarė savo automobilį į tą patį servisą, o vakare atvykusi atsiimti sužinojo, kad jokie darbai nebuvo atlikti. Priešingai – sėdusi prie savo automobilio vairo moteris vėl išgirdo bildėjimą galinėje pakaboje.

„Meistras pranešė, kad bilda „sailentblokai“. Tai aš jau supykau: kodėl jūs man jų nesutvarkėte? Juk aš prašiau paruošti automobilį techninei apžiūrai, o iš serviso pasiimu bildančią mašiną...“, – piktinosi moteris.

Galiausiai vairuotoja kreipėsi į kitą servisą. Tačiau ir šį kartą neapsieita be nesklandumų. Paaiškėjo, kad keičiant galinius „sailentblokus“ viename iš sostinės Vaduvos gatvių servisų, buvo atlenkti metaliniai stabdžių žarnelių laikikliai, o surenkant pakabą atgal, laikikliai nebuvo atstatyti į pradinę padėtį, todėl stabdžių skysčio žarnelės liko kaboti taip, kad praktiškai lietė padangas.

Taip pat nustatyta, kad pirmajame servise keičiant stovėjimo stabdžio trosą, jis buvo įstatytas neteisingai ir dėl to užsilenkė bei buvo pažeista troso apsauga.

Klaidą pripažino

Moters automobilį remontavęs meistras Rolandas B. neslėpė, kad pernai iš tiesų buvo padaryta klaida.

„Moteris labai grubiai pareikalavo kompensacijos. Mes atlyginome darbais ir detalėmis. Mes atsakomybės tikrai nesikratome – jei padarėme klaidą, ją ištaisysime ir atlyginsime“, – teigia meistras.

Kalbėdamas apie kitą situaciją, kuomet „Fordas“ buvo ruošiamas techninei apžiūrai, meistras nesutiko su moters argumentais.

„Norint tą mašiną sutvarkyti, ją reikia kapitališkai tvarkyti. Žmonės nenori didelių investcijų, bet nori, kad mašina važiuotų. Mes pasakėme, kad ją reikia kapitališkai tvarkyti, o tai kainuos daug pinigų. Tarkime, galinis tiltas, „sailentblokai“ išplyšę. Kai paklausia, kiek kainuos – mes pasakome. Tada žmonės dažnai neapsisprendžia: daryti ar nedaryti. O tada atvažiuoja ir sako: kodėl jūs nieko nedarote? Šiuo atveju mums buvo pasakyta palaukti, kol bus apsispręsta, kaip elgtis toliau. Mes klientą perspėjome apie kainą, tačiau jokio atsakymo negavome“, – pasakoja meistras.

Atsiėmusi iš serviso mašiną moteris priekaištavo dėl bildančios galinės automobilio dalies, tačiau dėl remonto sutarti jau nepavyko ir „Fordą“ vairuotoją nugabeno taisyti į kitą servisą. Kai ir ten buvo suteiktos, jos teigimu, nekokybiškos paslaugos, moteris kreipėsi į trečią meistrą, kuris galiausiai defektus ištaisė. Žinoma, tokia istorija kainuoja ne tik daug nervų, bet ir pinigų.

Tad kaip to išvengti?

Teisės ir pareigos

Praėjusių metų vasario pradžioje priimtas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuriame numatyta visa eilė punktų, kuriuos privaloma įvykdyti prieš pradedant automobilo remontą.

Šiuo atveju atidūs turi būti tiek mašinų savininkai, tiek meistrai.

Svarbu, kad dar prieš pradedant remonto darbus automobilio savininkas ir meistras raštu išdėstytų, kokius darbus numatoma atlikti. Užsakymo paraiška yra būtinas ir privalomas dokumentas.

Paraiškoje transporto priemonės valdytojas nurodo gedimus ir pageidavimus, o techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmnuo nurodo numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašą, transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašą, pažymint, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos.

Transporto priemonės valdytojui pageidaujant techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi nurodyti techninio aptarnavimo ir remonto metu naudotų transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų pavadinimus ir jų gamintojus. Taip pat privaloma nurodyti garantines sąlygas ir garantijos terminus bei remonto preliminarią kainą.

Užsakymo paraiška gali būti papildoma įrašais apie nustatytus naujus transporto priemonės gedimus, techninio aptarnavimo ir remonto darbus ir kainas visą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo laikotarpį, tačiau techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu turi transporto priemonės valdytojui suteikti informaciją ir tai suderinti su transporto priemonės valdytoju.

Suteikus transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą ir grąžinus transporto priemonę jos valdytojui, pastarajam įvertinus transporto priemonės komplektiškumą, matomus išorinius ir vidinius (salono) pažeidimus ir defektus, ant dviejų priėmimo–perdavimo aktų pakartotinai pasirašo transporto priemonės valdytojas, patvirtindamas, kad neturi pretenzijų.

Automobilio savininkas turi teisę reikalauti nutraukti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimą bet kuriuo metu, sumokėjęs techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui už jau atliktą darbą ir atlyginęs kitas su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimu susijusias išlaidas, kurias techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo, teikdamas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, patyrė iki pranešimo apie techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo nutraukimą gavimo.

Be to, automobilio savininkas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.

Skundų daugėja

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad skundų dėl servisų paslaugų sulaukiama ne tiek ir daug, tačiau skaičius pamažu auga.

„Vartotojų skundai dėl transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų vidutiniškai sudaro apie 2 proc. visų gautų skundų, pastebėtina, kad šis skaičius kasmet šiek tiek didėja.

Pažymime, kad jei vartotojui buvo suteiktos nekokybiškos autoserviso paslaugos, vartotojas gali remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalimi ir savo pasirinkimu reikalauti iš paslaugos teikėjo: 1) nemokamai pašalinti paslaugos trūkumus; 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės paslaugą tinkamos kokybės paslauga; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

Jeigu atliekant automobilio remonto darbus automobiliui padaroma žala, techninę priežiūrą ir remontą atliekantis asmuo turi atlyginti vartotojui padarytą žalą, nebent įrodytų, kad žala atsirado ne dėl paslaugas teikusios įmonės kaltės“, – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.

Teigiama, kad pirmiausia klientas turėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Vartotojas privalo kreiptis į paslaugų teikėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjas vartotojui turi atsakyti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos.

Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimo (pavyzdžiui, ištaisyti darbų trūkumus), arba per aukščiau nurodytą terminą nepateikia motyvuoto atsakymo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, pateikdamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį vartotojo prašymą ir prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (pavyzdžiui, užsakymo paraišką, darbų perdavimo–priėmimo aktą (jeigu minėti dokumentai buvo pateikti), pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, atsiradusią žalą patvirtinančius įrodymus, automobilio nuotraukas prieš ir po automobilio remonto darbų, susirašinėjimo su paslaugų teikėju medžiagą ir pan.).

Gavusi vartotojo prašymą, VVTAT kreipiasi į paslaugos teikėją ir siūlo kilusį ginčą spręsti taikiai, o nesutinkant, pateikti motyvuotus paaiškinimus, pagrįstus dokumentais. Atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus, įrodymus, rangos sutartinių teisinių santykių reglamentavimą bei teismų praktiką, priimamas VVTAT sprendimas tenkinti vartotojo reikalavimą, iš dalies tenkinti vartotojo reikalavimą ar atmeti vartotojo reikalavimą.

Sprendimas yra privalomas vykdyti ginčo šalims, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

„Svarbu, kad prieš paliekant automobilį remonto darbams, vartotojai reikalautų paslaugos teikėjo užpildyti užsakymo paraišką (kurioje numatyti vartotojo nurodyti gedimai, pageidavimai, numatytų teikti darbų sąrašas, garantinės sąlygos, terminas, preliminari kaina ir kt.) bei darbų perdavimo–priėmimo aktą (kuriame nurodomas paslaugos teikėjo pavadinimas, adresas, transporto priemonės markė, modelis, transporto priemonės valdytojo vardas, matomi išoriniai ir vidiniai automobilio pažeidimai ir kt.). Tokiu būdu, kilus nesklandumų, būtų galima objektyviai įvertinti, dėl kokių remonto darbų buvo susitarta ir kas (ne) buvo atlikta“, – teigia G. Nenartavičiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)