Vairuotojams nerimą kelia greičio matuokliai
Nors tokia naujiena sulaukė tiek teigiamų reakcijų, tiek kritikos, vairuotojai kaip mat ėmė rūpintis, kaip, atsižvelgiant į kintantį greitį, bus nustatomos greičio kontrolės sistemos. Ar jų nustatymai bus keičiami kaskart kai greitis bus mažinamas ar didinamas? Ar net ir nustačius mažesnį leistiną greitį greičio matuoklių tolerancija nesikeis? Vairuotojai baiminasi, kad išsukę iš keliuko, prie kurio įspėjimų apie pasikeitusį greitį nėra, jie lengvai gali „užsidirbti“ baudų, nors pasirinktas greitis neviršys žiemos metu leistino 110 km/val.
„Juk prie kiekvieno išsukimo kintančios informacijos ženklai nebus įrengti, tad išvažiuodamas iš kaimo net nežinosiu, kad autostradoj negaliu važiuoti 110 km/val., o pasirinkęs tokį greitį, jei tuo metu nustatytas bus mažesnis, gausiu baudą, nes kažkas bus sugalvojęs, kad leistinas greitis turi būti mažesnis“, – nerimu dalijosi „Delfi“ kalbintas vairuotojas Lukas.
Vis dėlto, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai ramina, kad dėl tokių atvejų vairuotojai nerimauti neturėtų, mat tuose ruožuose, kuriuose įrengti kintančios informacijos ženklai, greičio kontrolės priemonės nėra įrengtos.
Tiesa, LAKD atstovai pripažįsta, kad jei policijos pareigūnai mobiliais greičio matavimo įrenginiais užfiksuos greičio viršijimo atvejus, vairuotojams už pažeidimą bus taikoma numatyta atsakomybė. Tačiau dėl tokių atvejų ramina ir patys pareigūnai, mat kintančios informacijos ženklas, kaip ir įprastas, nustoja galioti pravažiavus sankryžą, o tai reiškia, kad už sankryžos, kuri ir yra įvažiavimas į kelią, galios įprastas greitis iki kol nebus nurodyta kitaip.
Spendimas geras tiek, kiek geras įgyvendinimas
Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad tokia idėja yra sveikintina, mat chaosas keliuose kyla tuomet, kai skirtingą supratimą turintys žmonės patys verttina, koks greitis gali būti saugus atitinkamomis sąlygomis. Anot pašnekovo, vienam toks greitis gali būti 70 km/val., kitam – 90 km/val., o kitas galbūt net ir sningant galvos, kad saugiai autostrada gali lėkti tik vasarą leistinu 130 km/val. greičiu. Būtent dėl to, anot A. Pakėno, tempo padiktavimas yra teigiamas pakeitimas, mat tokiu atveju patiems žmonėms nereikės per daug galvoti, koks greitis atitinkamomis sąlygomis yra saugus.
Tiesa, A. Pakėnas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad idėja yra gera, ypač svarbus yra ir jos įgyvendinimas, mat jei greitį pagal orus nustatantys atsakingi asmenys pokyčius įgyvendins objektyviai neįvertinę realios situacijos, vairuotojai ims piktintis, kad esant gana geroms eismo sąlygoms leistinas greitis sumažintas labiau nei reikėtų.
„Yra daug gerų idėjų, tik jų įgyvendinimas būna prastas, todėl labai svarbu, kad mažesnis leistinas greitis būtų nustatomas objektyviai įvertinus oro ir eismo sąlygas“, – teigė A. Pakėnas.
LAKD atstovai teigėm kad kintamos informacijos ženklai yra valdomi automatiniu būdu, gavus perspėjimus apie prastas kelių oro sąlygas iš kelių oro sąlygų stotelių.
„Yra sukurta galimybė kintamos informacijos ženklus įjungti ir rankiniu būdu, tai būtų daroma įvertinus gautą informaciją apie eismo sutrikimus, kurie nesusiję su kelių oro sąlygomis“, – teigė Eglė Nemanytė, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė.
Visa informacija – viename žemėlapyje
LAKD informacinėje sistemoje, kur pateikiama visa informacija apie oro ir eismo sąlygas šalies keliuose, jau parengtas ir interaktyvus žemėlapis, kuriame nurodytos visos vietos, kur įrengti kintančios informacijos ženklai bei kur vairuotojų gali laukti pranešimai apie sumažintą leistiną greitį.
Žemėlapį galite rasti čia.