Šalia šeimos vasarnamio Druskininkuose įrengtas daržas šiemet skaičiuoja jau dešimt metų. Devynias pakeltas lysves iš nuo namo apdailos likusių statybinių medžiagų sukalė R. Ničajienės vyras. Kad tiktų prie namo, apkalė tomis pačiomis maumedžio lentelėmis. „Natūralu, kad per tiek metų medinės lysvės šiek tiek išsiklaipė, tačiau, tiesą pasakius, galvojau, kad atnaujinti ir teks po kokių dešimties metų, o dabar matom, kad tą padaryti greičiausiai reiks dar po kokių penkerių“, – dalijasi ji.
Praktiški patarimai, kaip įsirengti pakeltas lysves
Anuomet daug informacijos, kaip įsirengti tokias – pakeltas lysves nebuvo, tad pora viską suplanavo ir pasigamino patys. Per šiuos metus sukaupusi nemažai daržininkavimo patirties R. Ničajienė tik patvirtina – idėja tikrai pasiteisino.
„Įsirengti būtent pakeltas lysves sumanėme todėl, kad toks daržas tiktų prie aplinkos, na ir taupant vietą. Mūsų sklypas – pačiame Druskininkų centre, jis nėra didelis, tad plačiau daržininkauti nelabai galime. Taigi iš pradžių norėjome, kad būtų tvarkinga ir gražu, o po to supratome, kad taip daržininkauti dar ir labai patogu. Pirmiausia dėl to, kad ant pakeltų lysvių ne taip lengvai užpučiamos žolių sėklos, tad ravėti tenka labai nedaug. Be to, mano vyras sukalė platesnį rėmą, kad galėčiau atsisėsti, taigi ravint ar sėjant nereikia lenkti nugaros. Tiesiog tinginio daržas“, – juokiasi R. Ničajienė.
Piktžolės šiame darže gerokai mažiau želia ne tik todėl, kad jų sėklos sunkiau užpučiamos taip aukštai, bet ir dėl to, kad lysvių apačia išklota specialia geotekstile – pro ją piktžolės neprasikala. R. Ničajienė įspėja – tai ne įprasta plėvelė, pro ją lengvai prabėga vandens perteklius. Jei sumanytumėt dugną iškloti polietilenine plėvele, derliui grėstų paprasčiausiai supūti.
Kadangi lysvės medinės, jų šonai iš vidaus apkalti garo izoliacijos plėvele – kad nepūtų pačios plokštės. Plėvele nuo piktžolių iškloti ir tarpai tarp lysvių, ant jos, kad būtų gražu, supilta akmenukų.
R. Ničajienė pasakoja, kad iš naujo žemių į lysves prieš sezoną neperpila, bet šiek tiek papildo: „Kiekvieną pavasarį nusiperkame maišą kompostinės žemės ir iš jo papildome visas lysves, mat žemės išsinešioja – ir vėjas išpusto, ir su derliumi pats šiek tiek nuimi.“
Dabar, pažvelgusi atgalios, R. Ničajienė patikina, kad viską darytų taip pat, išskyrus vieną dalyką. „Yra ir minusas – pakeltose lysvėse greičiau nuteka vanduo. Žemė drėgnesnė paprastame, ant žemės įrengtame, darže. Tad čia tenka daugiau laistyti, – patirtimi dalijasi ji. – Kiekvienam, klausiančiam patarimų, patariu viena – prieš statydami pakeltas lysves iškart pagalvokite apie laistymo sistemos įrengimą. Prieš keletą metų ir mes įsirengėme lašelinę laistymo sistemą ir dabar galime įjungti laistymą net būdami Vilniuje. Tačiau jei būtume apie tai pagalvoję iš pradžių, įrenti sistemą būtų buvę paprasčiau.“
Ką pakeltose lysvėse auginti, o ko – ne
Kasmet į tas pačias lysves maisto tinklaraštininkė sodina vis kitus augalus: „Stengiuosi taikyti sėjomainą, nes kai toje pačioje vietoje augini tuos pačius augalus, paskui jie blogiau auga, tad reikia keisti – čia ir būna didžiausias galvosūkis. Pavyzdžiui, vienoje lysvėje pirmiausia užsiauginu ridikėlių, o juos išrovusi čia sodinu agurkus.“
Kaip ir priklauso maisto tinklaraštininkei, svarbiausia R. Ničajienei – lėkštės turinys. O kai ingredientai užauginti savo paties rankomis – skonis dar geresnis, šypsosi ji. Ypač jai gera, kad taip pavyksta sutrumpinti kelią nuo daržo iki stalo, tad darže gausu įvairiausių salotų ir prieskoninių žolelių, kurias nuskynus greit vysta, tad šaunu, kai iškart gali dėti į lėkštę.
Bent vieną lysvę ji pataria skirti daugiamečiams prieskoniniams augalams. „Svarbu turėti nors vieną prieskoninių augalų lysvę, kurie yra daugiamečiai, nes jie anksti išlenda. Pavyzdžiui, pasodinę ar pasėję bazilikų sulaukiam tik birželį, o aš jau balandžio vidury galiu pasidaryti pirmąjį pesto iš savo lysvėse puikiai užaugusios gelsvės. Iš daugiamečių augalų toje pačioje lysvėje auginu ne tik gelsvę, bet ir laiškinį česnaką, narcizalapį svogūną, meškinį česnaką, peletrūną. Kitoje lysvėje – daugiametės Viduržemio jūros prieskoninės žolelės. Ypač džiugina gražiai išsikerojęs šalavijas, kuriam jau 15 metų. Dar turėsiu daugiamečių gražgarsčių, sodinsiu įvairių salotų, pasisėsiu japoniškų žalumynų, kurie pakankamai greitai sudygsta, garstyčių, kalendrų, petražolių...“, – vardija R. Ničajienė. Savo darže maisto tinklaraštininkė augina net valgomų gėlių: nasturtas, rugiagėles, agurkles, našlaitės, ramunėlės, medetkas.
Kai kuriuos augalus ji pataria pasisodinti jau rudenį, t.y. nelaukiant pavasario. „Pavyzdžiui, aš visada iš rudens sodinu česnakus. Jie peržiemoja nebijodami šalčio, o dabar matyti jau išlindę. Česnakų derlių imsiu vasarą. Iš rudens sodinu ir žieminius laiškinius svogūnus, dabar jie taip pat jau išlindę. Taip pat visada pasėju špinatų. Kai pasėji pavasarį, špinatų sulauki tik gegužės vidury, o kai iš rudens – jau šiek tiek galima nuskinti ir dabar“, – moko ji.
Lygiai taip pat iš rudens galima sėti morkas. Jos visai nebijo šalčio, o kadangi dygsta labai ilgai, pasėjus rudenį derliumi galima džiaugtis daug greičiau.
R. Ničajienė kruopščiai apgalvoja, ką pasodinti kiekvienoje lysvėje, kad derliaus būtų galima sulaukti nuolat. Negerai, jei derlių nuėmus vos kartą likusį sezoną lysvės liks stovėti tuščios. Taip jai nutiko su braškėmis: „Braškės man visai nepasiteisino, nes nurenki uogas, ir viskas, lieka tik žaluma.“
Užtat visai kas kita remontantinės žemuogės. Kaip ir daugiametes prieskonines žoleles, jas R. Ničajienė vertina kaip vieną geriausių pasirinkimų: „Šias uogas aš labai rekomenduoju ir kitiems. Žemuoges raškom nuo birželio iki pat šalnų.“