Vaizdas neatitinka tikrovės
Pirkti būstą, kuris bus pastatytas kažkada ateityje – nėra nauja praktika. Perkant jį tokiu būdu, pirkėjas realiai nemato, kaip atrodys jo svajonių būstas – kliaujasi tik tuo, kas yra aprašyta ar pavaizduota popieriuje ar ekrane. Nors NT vystytojai tiek tekstinės, tiek vaizdinės medžiagos apie būsimus NT projektus parengia nemažai, kartais nėra aišku, ar visa tai bus išpildyta, kai projektas bus baigtas.
Pavyzdžiui, pardavėjo demonstruojamoje vizualizacijoje pirkėjas mato sutvarkytą aplinką, želdinius, vaikų žaidimų aikšteles, aptvertą teritoriją, grilio zonas, tačiau, pasirodo, jeigu tokios vizualizacijos netampa sudėtine sutarčių dalimi, nėra jokio teisės akto, kuris numato viso to įgyvendinimą. Dėl to neretai pirkėjai jaučiasi nusivylę ir apgauti, tačiau menkai ką gali padaryti.
Švedijos kapitalo NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras pranešime spaudai pripažįsta, kad vizualizacijos yra įrankis gražiai atvaizduoti tai, kaip projektas bus įgyvendintas. Tačiau, atkreipia dėmesį jis, pardavėjams dera būti teisingiems ir parduoti tai, kas tose vizualizacijose ir yra atvaizduota.
„Vaizduoti dalykus, kaip pažadą, kad jie bus įrengti įgyvendinus projektą, o vėliau jų neįrengti, pirkėjų atžvilgiu nėra sąžininga. Prie sutarčių pridedamos vizualizacijos turėtų būti laikomos rimtu dokumentu, kaip ir bet koks kitas sutarties dokumentas. Jei jose vaizduojamos įrengtos modernios vaikų žaidimų aikštelės – jos ir turi būti įrengtos“, – sako R. Pleteras.
Visgi, jo teigimu, rinkoje pasitaiko atvejų, kai vystytojai vizualizacijų stengiasi neįtraukti į sutartis arba vėliau nesilaiko savo pažadų.
Bandoma sutaupyti
Pasak R. Pletero, taip yra todėl, kad vizualizacijos neturi apibrėžto statuso – statybose jos laikomos preliminarų projekto vaizdą atspindinčiu vaizdiniu, kuris yra sukurtas žmogaus vaizduotės, tačiau, jeigu nepridedamos prie sutarčių, teisinio pagrindo reikšti pretenzijas pardavėjui gali ir nesuteikti.
„Kadangi vizualizacijos nėra kaip nors griežtai reglamentuojamos ir jų statusas nėra iki galo aiškus, jų nepridėjus prie sutarčių, pirkėjui gali nepavykti įrodyti, kad vystytojas kažko nepadarė, neįrengė. Tačiau jei jos buvo pridėtos ir jose įvyko esminiai pakeitimai – pirkėjams jau atsiranda teisė reikšti pretenzijas. Be to, tikrovės neatitinkančios vizualizacijos taip pat galėtų būti traktuojamos ir kaip klaidinanti reklama, dėl ko pirkėjas galėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – sako ekspertas.
Jis įspėja, kad pirkėjai, ypač šiuo metu, turi būti itin atidūs, nes lėtėjanti NT rinka ir pabrangę statybų kaštai kai kuriuos rinkos dalyvius gali versti imtis tokių prieš klientus nesąžiningų veiksmų.
„Siekdami kompensuoti išaugusius projekto kaštus, vystytojai tikrai gali nutylėti, kad neįvykdys to, kas yra vaizduojama daugiabučio kvartalo vizualizacijoje“, – sako R. Pleteras.
Sutvarkyta teritorija – prioritetas
Per pastaruosius metus Lietuvoje, o ypač Vilniuje, sparčiai statomi nauji, modernūs pastatai, kurie sykiu atneša suvokimą, kokie turi būti svajonių namai. Tai ne tik tvarūs sprendimai ir funkcionalumas, bet ir namą supanti teritorija. Pasak R. Pletero, nauji daugiabučių kvartalai neįsivaizduojami be sutvarkytos aplinkos, želdinių, modernių vaikų žaidimo aikštelių, treniruoklių, grill ar laisvalaikio zonų.
„Gyvenimas „dėžutėje“ – jau praeityje. Žmonės vertina ne tik tą teritoriją, kuri yra apstatoma betono sienomis, bet ir tą, kuri juosia namą. Gyventojams svarbu įsigyti būstą, kurio aplinka yra sutvarkyta, saugi ir tinkama mėgautis poilsiu, įvairiu laisvalaikiu“, – sako NT vystytojas.