Darbo aplinka ir patirtis su studentais universitete paskatino domėtis, kaip persitempimo bei motyvacijos praradimo problemas sprendžia mokslas ir kaip jo rezultatus pritaiko verslas. Nuo dėmesingo įsisąmoninimo („Mindfulness“) praktikavimo iki streso ir koncentracijos lygį matuojančių išmaniųjų prietaisų naudojimo ar net smegenų stimuliavimo psichoaktyviomis substancijomis, – visa tai bandymai atrasti ar sukurti geresnę savęs versiją, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau jau kuris laikas vis garsiau kalbama apie „Flow State of Mind“ techniką, padedančią įeiti į sąmoningą „srauto“ būseną ir leidžiančią komfortiškai bei sveikai pasiekti labai aukštus asmeninio efektyvumo rodiklius.
Nuo meditacijos iki kenksmingų įpročių
Žmonių smegenys šiandien iš esmės yra tokios pat, kaip ir prieš dešimt tūkstančių metų. Visgi joms tenkančios užduotys yra nepalyginamai sudėtingesnės. Ir toliau sudėtingėja. Meditacija, joga, miego fazes stebintys prietaisai, specialios kavos ir arbatos, didelės vitamino C dozės, melatonino preparatai ar iš kanapių išgaunamos medžiagos – tai tik ledkalnio viršūnė metodų, kuriuos išbando maksimalios koncentracijos ir efektyvumo siekiantys specialistai.
Kai rezultatų reikia greitai, kartais balansuojama ir ant ribos. Silicio slėnyje startuolių ir technologijų kompanijų darbuotojai, siekdami suaktyvinti savo smegenų veiklą, kartais griebiasi ir drastiškų metodų: praktikuoja psichoaktyvių medžiagų (pvz., LSD) mikrodozavimą, vartoja marihuaną, naudoja kartais net ir mediciniškai nepatvirtintus preparatus.
Akivaizdu – vaikantis efektyvumo kartais peržengiama sveiko proto riba, vis dažniau fiksuojami ir persidirbimo sukelti sveikatos negalavimai. Štai Pasaulio sveikatos organizaciją „perdegimą“ įtraukė į „Tarptautinę ligų klasifikaciją“. Tiesa, kol kas ne kaip medicininę būklę, bet kaip profesinį sindromą, galintį sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Didesnis efektyvumas – dėl asmeninės laimės
Mano įsitikinimu, didesnis efektyvumas ir produktyvumas neturėtų tapti tikslu savaime – pirmiausia jis turi vesti prie savirealizacijos ir didėjančio asmeninio laimės pojūčio. Darbas turi teikti malonumą, tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Dažnai nutinka taip, kad pradėję dirbti efektyviau specialistai užuot sutaupytą laiką skyrę sau ar šeimai, jį praleidžia tiesiog toliau dirbdami, tikėdamiesi būti dar efektyvesni, dar sėkmingesni, o galiausiai tapdami tik dar labiau pavargę.
Patirtis rodo, kad darbe galima nuveikti daugiau, jei skiri dėmesio asmeninei pilnatvei. O nuo jos priklauso ir tikimybė atrasti geriausią bei efektyviausią savo paties versiją. Paradoksalu, tačiau vien tik koncentruojantis į didžiausią efektyvumą, į šoną nustumiant visus kitus dalykus, dažniausiai jo pasiekti taip ir nepavyksta.
Todėl „Danske Bank“ labai stipriai akcentuojame darbo ir poilsio balanso svarbą. Skatiname kolegas puoselėti savo pomėgius, mokytis to, kas, galbūt, nėra tiesiogiai susiję su jų darbu, bet padeda plėsti akiratį, kitoje aplinkoje tobulinti savo įgūdžius.
Ypatingos koncentracijos srautas
Vadinamoji komfortiška super-koncentracijos arba sąmoningo „srauto“ būsena yra tokia, kai jautiesi visiškai įsitraukęs į tam tikrą veiklą, užduotis atlieki tarsi didelių pastangų tau nereikia, pasieki itin aukštą koncentraciją ir priimi teisingus sprendimus, tačiau nejauti jokio nerimo. Pasiekus tokią būseną laikas praskrieja, nejaučiant nei alkio, nei nuovargio. Kai kurie žmonės, pasiekę tokį smegenų režimą, sako, kad net junta išėjimo iš savo kūno būseną. Skamba antgamtiškai, bet viskas gana žemiška, tik reikia įdėti šiek tiek pastangų – tiek jums, tiek darbdaviui.
Super-koncentracijos būsena yra kone geriausia, kas gali nutikti darbe. Galimybės ją pasiekti priklauso nuo daugelio veiksnių (anot Steven Kotler, šios būsenos tyrinėtojo ir populiarintojo, jų yra septyniolika) – kūrybinių, aplinkos, psichologinių ir socialinių. Kitaip tariant, tam, kad žmogus galėtų pasiekti maksimalaus efektyvumo būseną, organizacijoje turi būti tam palankios sąlygos. Vis dėlto pirmuosius žingsnius privalome žengti patys. Juos būtų galima suskirstyti į keturių etapų ciklą – organizavimą, laiko ir energijos planavimą, galvos atlaisvinimą nuo nereikalingų minčių, įsitraukimą ir stebėjimą.
Kaip tai vyksta? Visų pirma, svarbu apsibrėžti, ką darai, ko sieki ir kodėl, taip pat nusimatyti, kokį rezultatą laikysi sėkme. Antrasis etapas skirtas laiko planavimui, svarbiausių elementų išskyrimui ir kontrolinėms užduotims. Trečiajame etape, prieš galutinį susikoncentravimą, patartina atlaisvinti galvą nuo pašalinių minčių – tam gali būti naudinga meditacija ar kitų, gerai jaustis padedančių dalykų, darymas. Galiausiai, metas įsitraukti į veiklą, dalį dėmesio nukreipiant į nuolatinį progreso stebėjimą bei į sąmoningą siekį šią aukštos koncentracijos būseną išlaikyti. Svarbu paminėti, kad tokios būsenos vaikytis nebūtina visuomet ir tuo labiau – ne kiekvienoje veikloje ar profesijoje.
Tarp komforto ir streso
Kalbant apie darbo aplinką, geriausia terpė aukštos koncentracijos būklei pasiekti yra ta, kurioje darbuotojas nejaučia didelio streso, tačiau kartu ir nėra visiškoje komforto zonoje. Kitaip tariant, patiria iššūkius, bet ne nerimą – ar bent jau ne per didelį. Kaip žinia, esant didelei įtampai žmogaus smegenyse aktyvuojami išgyvenimo mechanizmai, tai ne tie resursai, kurie reikalingi kūrybinėms ar strateginėms užduotims spręsti. Todėl čia labai svarbus vadovo vaidmuo padėti išlaikyti balansą, siekiant didžiausio darbuotojo efektyvumo, o kartu ir geriausio savęs versijos darbe.
Darbuotojas neturėtų bijoti vadovui pasakyti, kad susiduria su per didele įtampa ar jaučia tobulėti leidžiančių iššūkių stoką. Savo ruožtu vadovas turėtų stebėti, kad darbuotojas išliktų šioje „vidurio zonoje“ – tarp visiško komforto ir įtampos. Tam, be abejo, būtina pasitikėjimo atmosfera bei artimo tarpusavio ryšio kūrimas. Tai esminė sąlyga, kurianti darbo aplinką, skatinančią kiekvieną darbuotoją tobulėti ir siekti efektyvumo.
Kad keičiasi darbo rinka rodo laisvai samdomų specialistų patirtis. Jų skaičius auga dešimtimis procentų. Tačiau jie dirba gerokai labiau žiūrėdami savo malonumo – vietose, kuriose maloniau būti, kurios skatina įkvėpimą, atlieka užduotis, kurios jiems įdomesnės, planuoja darbo laiką taip, kaip jiems patiems patogiau. Jie yra neblogas pavyzdys, kad dirbant efektyviau, o ne kuo daugiau, galima pasiekti geriausių rezultatų.
Esu įsitikinęs, kad pačių organizacijų, norinčių turėti gabiausius darbuotojus, užduotis – siekti, kad jų specialistai būtų ne tik efektyvūs, bet ir jaustųsi laimingi. Galų gale, laimingas, save realizuojantis žmogus organizacijai reiškia ir lojalesnį, efektyvesnį darbuotoją.