Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė pranešime žiniasklaidai sako, kad saugumui užtikrinti būtinas darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas. Darbuotojai privalo laikytis darbdavio nustatytų saugos taisyklių, o darbdavys – informuoti apie pareigą grįžti į darbą ir sudaryti sąlygas saugiai veiklai. Tiesa, bendro pobūdžio nurodymas laikytis teisės aktų reikalavimų yra nepakankamas – nurodymai turi būti kuo tikslesni, o darbdaviams rekomenduojama atitinkamus sprendimus įforminti raštu bei su jais supažindinti darbuotojus.
Įmonėje aptikus saugos reikalavimų pažeidimų, priklausomai nuo jų pobūdžio bei pasekmių gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė – jos sulaukti gali tiek darbdavys, tiek darbuotojai, o tam tikrais atvejais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gali laikinai sustabdyti įmonės veiklą.
„Jei darbdavys ekstremaliosios situacijos ar karantino metu nesilaiko saugos taisyklių, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio jo laukia iki 6000 Eur bauda, o VDI pareigūnas gali laikinai sustabdyti įmonės veiklą. Jei nustatomi kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimai ir dėl jų išplinta susirgimas, darbuotojui ar darbdaviui gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas gresia net iki trejų metų“, – pasakoja A. Venckienė.
Darbuotojui ar kitam asmeniui, pavyzdžiui, įmonės lankytojui patyrus žalą dėl saugos reikalavimų nesilaikymo, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją arba teismą su reikalavimu atlyginti žalą. Tiesa, jei už žalą sukėlusius pažeidimus atsakingas konkretus įmonės darbuotojas, darbdavys vėliau gali reikalauti jo atlyginti darbdavio patirtus nuostolius.
Realios galimybės grįžti į darbą – ribotos
Pirmaisiais karantino švelninimo etapais veiklą atnaujinusios įmonės ėmėsi įvairių saugumo sprendimų – įrengė permatomas sieneles, rūpinosi dezinfekcija, parengė prevencinius planus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus. Atsižvelgdamas į savo ekonominės veiklos pobūdį, jų pavyzdžiu turėtų sekti ir dabar veikti pradedantis verslas, įsitikinęs įmones saugumo klausimais konsultuojančios UAB „Tuvlita“ konsultavimo tarnybos direktorius Raimedas Burba.
„Atidžiausiai saugumo priemonių turi imtis aptarnavimo paslaugas teikiantis verslas – kavinės, restoranai, grožio salonai ir panašios įmonės. Šioje veikloje sunku išvengti artimo kontakto su klientais, todėl darbuotojams turi būti prieinamos atmintinės, jų pamainos keistis be kontakto, reikia ir konkretaus veiklos algoritmo. Jei yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, įmonėms rekomenduojama neskubėti sugrąžinti darbuotojų į biurą, o dirbantiems būtina užtikrinti bent dviejų metrų atstumą tarp darbo vietų“, – sako specialistas.
Antruoju etapu, darbdaviai turėtų organizuoti darbuotojų saugos mokymus, įgalinti saugos priemonių dėvėjimą ir profilaktiką, taip pat atlikti rizikos vertinimą dėl pasirinktų priemonių tinkamumo, o pagal jo rezultatus planuojami tolesni priemonių taikymo etapai. Be to, darbovietėje įtarus ar nustačius COVID-19 susirgimo atvejį, VDI reikės pateikti rizikos vertinimo, parengtų planų ir įgyvendintų veiksmų ataskaitas.
R. Burba pabrėžia – pirmą kartą susiduriama su biologinės kilmės sukelta krize, todėl nėra galimybės remtis precedentu ir ankstesne praktika: „Pagal darbo profilį, kontaktų su kitais asmenimis skaičių darbdavys turi įvertinti riziką, ar darbuotojams kyla grėsmė. Tai reiškia, pavyzdžiui, ne tik formalų apsaugos priemonių suteikimą, bet ir apmokymus, kaip teisingai jomis naudotis. Nors šiuo metu tokius planus rengiame virš 500 įmonių, pastebime, kad Lietuvoje galimybės ruoštis grįžimui į darbą ribotos, o klausimas, kiek į šiuos verslo procesus pasirengusios įsitraukti virusologų ar epidemiologų komandos – lieka atviras. Akivaizdu, kad įmonių saugos darbe specialistai privalo įgauti naujas kompetencijas“.
Negaluojate? Privalote likti namuose
Precedento svarbą pastebi ir A. Venckienė – anot jos, COVID-19 protrūkis išmokys elgtis atsakingiau ir neignoruoti lengvų simptomų.
„Manau, kad ir toliau išliks tendencija bent dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Be to, turėtų augti sąmoningumas kitų sezoninių infekcijų atveju ir netoleruojama, kad sergantys darbuotojai eina į darbą. Pastebėjus sergantį darbuotoją, reikia įpareigoti jį kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir paprašyti palikti įmonės patalpas – tai turėtų būti ne formalumas, o reali įmonių praktika. Kita vertus, jei darbo aplinka pavojinga sveikatai, darbuotojas taip pat turi teisę atsisakyti sugrįžti į darbą“, – sako ji.
Anot teisininkės, saugos taisyklių nesilaikantiems darbuotojams gali būti taikomos įvairios drausminės priemonės, įskaitant ir atleidimą. Tad jei sergantis darbuotojas ignoruoja darbdavio nustatytas saugos taisykles, pasirodo darbe ir neinformuoja darbdavio apie kitiems grėsmę keliančius simptomus, darbdavys gali reikalauti atlyginti dėl tokių darbuotojo veiksmų įmonės patirtą žalą. Tam tikrais atvejais, jei dėl darbuotojo kaltės išplito užkratas, jo gali laukti ir baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, prasčiau besijaučiantys darbuotojai turėtų likti namuose ir gauti laikino nedarbingumo pažymėjimus arba esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu.
Svarbus abipusis sąžiningumas
Specialistai pažymi, kad šioje situacijoje svarbus abipusis sąžiningumas, todėl darbuotojas turėtų nesibaiminti, kad dėl ligos neteks darbo, o darbdavys – tikėtis bendradarbiavimo.
„Nustačius ligos atvejį, į įmonę nukrypsta visų institucijų ir žiniasklaidos akys, todėl darbdavys bijo ne tik ekonominių nuostolių, bet ir žalos reputacijai. Kita vertus, jei darbuotojas bijo prarasti pajamas ir nėra užtikrintas dėl ateities, jis gali nutylėti savo negalavimus arba, priešingai, simuliuoti ligą, kad kuo ilgiau gautų ligos išmoką“, – pabrėžia R. Burba.
Teisininkė A. Venckienė primena, kad liga ir iš jos kylantis nedarbingumo laikotarpis negali būti priežastis nutraukti darbo santykius. Todėl darbuotojai neturėtų baimintis dėl susirgimo patirti neigiamų pasekmių. Tiesa, Darbo kodeksas nenumato, kaip ir kada darbuotojas turi apie tai pranešti darbdaviui, tad darbdaviai turėtų aiškiai informuoti savo darbuotojus apie įmonėje galiojančias taisykles ir lūkesčius susirgimo atvejais.