– Kokios procedūros į Lietuvą patekusiems pabėgėliams norint surasti darbo?
– Šiuo metu Užimtumo tarnyboje dar nėra registruotų ukrainiečių, atvykusių dėl karo Ukrainoje, tačiau jiems teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos ir šiuo metu, pagal galimybes, tarpininkavimo įdarbinant paslaugos. Dabar pirmiausia sprendžiami svarbiausi sveikatos, gyvenamosios vietos, vaikų ir jų pačių saugumo bei teisiniai klausimai. Vėliau aktualus taps užimtumas ir įsidarbinimas.
Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dar praėjusią savaitę pradėjo veikti puslapis ukrainiečių kalba. Visa informacija taip pat pateikiama anglų ir rusų kalbomis. Klientų aptarnavimo skyriai pasirengę aptarnauti ukrainiečius ir teikti jiems paslaugas
Iš Ukrainos pasitraukę Ukrainos gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą telefonu arba asmeniškai atvykus.
Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, gyvenantys Ukrainoje, pasitraukę iš jos į Lietuvą dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti dokumentą, leidžiantį dirbti Lietuvoje, todėl juos įdarbinti ketinantiems darbdaviams nereikės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir/ar sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo.
Jeigu Ukrainos gyventojai neturi leidimo gyventi Lietuvoje, gali naudotis šiomis užimtumo tarnybos paslaugomis:
* informavimo;
* konsultavimo;
* pagalbos įsidarbinant.
Jeigu turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (dėl humanitarinių priežasčių), gali registruotis Užimtumo tarnyboje.
Registruotis gali atvykus į bet kurį Užimtumo tarnybos skyrių arba telefonu. Užsiregistravus bus paskirtas aptarnaujantis specialistas, kuris suteiks visą informaciją apie teikiamas paslaugas.
– Ar yra ir kitų sąlygų?
– Norintys įsidarbinti turi atsidaryti sąskaitą banke – šiuo metu SEB bankas palengvino sąlygas atsidaryti sąskaitą jų banke.
Taip pat ukrainiečiai turi deklaruoti gyvenamąją vietą, nes darbdavys turės pranešti apie jų įdarbinimą Sodrai” Išsamiau skaityti čia.
– Ką reikia žinoti pabėgėliams darbo suteiksiantiems darbdaviams?
– Ukrainos piliečius įdarbinti ketinantys šalies darbdaviai neturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti išdavimo.
Leidimo dirbti ar išduodamo sprendimo dėl darbo atitikties nereikia šiems asmenims:
• besinaudojantiems beviziu režimu arba turintiems galiojančią Šengeno vizą,
• turintiems nacionalinę vizą,
• pateikusiems prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje,
• pateikusiems prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Įdarbinamas asmuo turi atitikti aukščiau minimus kriterijus, turėti asmens dokumentą.
– Kokiame sektoriuje ukrainiečiai gali tikėtis daugiausia pasiūlymų? Ar yra įmonių, kurios įdarbindamos pirmenybę žada teikti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams?
– Užimtumo tarnyba paskelbė interneto svetainėje anketą dėl darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Per dvi kovo darbo dienas 200 šalies darbdavių atsiliepė į Užimtumo tarnybos išplatintą anketą ir siūlo darbą ukrainiečiams.
Turime didelį srautą – per valandą registruojasi apie 10 darbdavių, dienai baigiantis – apie 80 teikia darbo pasiūlymus Ukrainos karo pabėgėliams. 30 proc. iš jų siūlo ir apgyvendinimą, nemažai iš jų net neprašo mokesčio.
Jau kreipėsi prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių. Sulaukta daug skambučių iš darbdavių, kurie turi partnerius Ukrainoje ir bando perkelti jų darbuotojus į Lietuvą. Kiti darbdaviai tikina, kad pritaikys darbo grafikus moterims su vaikais.
Šiuo metu siūlomų darbų pobūdis įvairus. Kol nežinomas atvykusių žmonių išsilavinimas, darbo pozicijos susijusios su mažiau kvalifikuotu darbu. Darbdaviai įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, staklių operatorius ir inžinierius. Tai darbai, kurie yra skirti tiesiog įsitvirtinti, kol atvykusių asmenų padėtis stabilizuosis.
Tikėtina, kad šiuo atveju paslaugų, prekybos ir aptarnavimo įmonės sulauks daugiausiai susidomėjimo.
Negalima sakyti, kad darbdaviai teikia pirmenybę ukrainiečiams, labiau tai – geranoriškumas ir noras padėti. Dauguma darbdavių numato ir lankstesnius grafikus, ir pagalbą orientuojantis svetimoje šalyje, taip pat, kaip minėta, trečdalis jų siūlo apgyvendinti.
– Kiek ukrainiečių buvo oficialiai įdarbintų Lietuvoje iki prasidedant karui?
– Šiais metais Užimtumo tarnyba išdavė atitinkamus dokumentus, leidžiančius 1661 užsieniečiui iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvoje, iš jų – 1013 leidimų dirbti ir 648 sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
815 dokumentų (478 leidimai dirbti ir 337 sprendimai dėl darbo atitikties) buvo išduota Ukrainos piliečiams – pagal pilietybę tai didžiausias skaičius (49 proc.). Antri – Baltarusijos piliečiai (24 proc.) ir treti – Kirgizijos (5 proc.).
Daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties Ukrainos piliečiams buvo išduota pramonės sektoriaus įmonėse (47 proc.). Paslaugų sektoriaus įmonėse – 22 proc., statybos sektoriaus – 21 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriaus – 10 proc.
Šiais metais Ukrainos piliečiai daugiausiai ketino įsidarbinti maisto pusgaminių ruošėjais (144), virėjais (81), staliais (71), elektromonteriais (53), plastikinių gaminių mašinų operatoriais (42), pakuotojais (24), betonuotojais (14).
– Ar jau žinoma, kokios išmokos bus skiriamos karo pabėgėliams?
– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo paramą skirti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams. Paramą taip pat galėtų gauti tie asmenys, kuriems toks leidimas suteiktas, kadangi jie negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes joje yra persekiojamas nedemokratinio režimo arba yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų.
Siekiant sumažinti nuo karo bėgančių ukrainiečių socialinę atskirtį, siūloma užsieniečius, turinčius laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių, įtraukti į socialinės paramos sistemą. Jie galėtų gauti visas išmokas vaikams (įskaitant vaiko pinigus, o globojami vaikai – ir globos (rūpybos) išmoką), vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, socialines pašalpas ir kitas socialines išmokas.
Ministerijos siūlomiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.