1. Ką žinote apie mūsų įmonę?
Didžiausios personalo atrankos kompanijos Lietuvoje „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas pastebi, kad pastaruoju metu kandidatai mažiau ruošiasi darbo pokalbiams. „Kiekvienas darbdavys tikrai nori, kad kandidatas būtų pasidomėjęs, paskaitęs informaciją įmonės interneto svetainėje, „google“ paieškoje suradęs paskutinius apie kompaniją rašytus straipsnius žiniasklaidoje. Taip pat jums, kaip kandidatui vertėtų patikrinti informaciją rekvizitai.lt apie kompaniją, kiek darbuotojų, koks vidutinis atlyginimas ar yra atsiliepimų apie įmonę. Palyginti kompaniją su kitomis, užsiimančiomis panašia veikla. Taip galima pademonstruoti ir savo kritinį mąstymą, paruošiant keletą klausimų darbdaviui. Tai parodo jūsų domėjimąsi naujuoju darbdaviu ir yra vertinama“, – pasakoja specialistas.
Atrankas organizuojančios kompanijos „Talent lab“ vadovė Laura Gylienė sako, kad ypač svarbu būti pasidomėjus įmone, kurioje ketini dirbti, kuomet susitinki su jos vadovu. „Paprastai tai nutinka jau paskutiniuose atrankos etapuose, kuomet darbas praktiškai jūsų rankose. Taigi, svarbu žinoti, kokius produktus kompanija kuria, kokias paslaugas teikia. Ir ne vien dėl to, kad paliktumėte gerą įspūdį būsimam darbdaviui, bet ir dėl savęs. Gal jums kažkas nepatiks ir paskui graušitės, kad čia įsidarbinote“.
2. Papasakokite apie situaciją, kada suklydote, priėmėte netinkamą sprendimą. Kaip reagavote? Ko pasimokėte? Kaip sprendėte?
Anot Andriaus Franco, tai – vienas sudėtingesnių klausimų. Pripažinti klaidas galime, tačiau nenorime sukurti rizikos potencialiam darbdaviui. „Stenkitės vengti pavyzdžių, kuomet klaidų atsirado dėl neapdairumo, atidumo stokos. Minėkite tas situacijas, kuomet klaidos ir netinkami sprendimai atsirado dėl to, jog su tuo susidūrėte pirmą kartą bei akcentuokite, ką iš tos situacijos išmokote, kaip tai padėjo jums paaugti. Svarbu paminėti, kad su ta pačia problema susidūrę antrą kartą, reagavote, sprendėte ją kitaip. Mes visi klystame, tad kalbėjimas apie jums nepalankią situaciją ir išmoktas pamokas parodo, kaip jūs elgsitės ateityje naujoje darbovietėje iškilus sunkumams“, – pataria specialistas.
3. Kada paskutinį kartą ėmėtės iniciatyvos? Gal galite papasakoti plačiau.
Šis klausimas ir atsakymas ypač svarbus pokalbiuose dėl aukštesnių pareigų ar ten, kur ieškoma perspektyvaus, aktyvaus žmogaus su potencialu. „Būtų gerai turėti pasiruošus po kelis pavyzdžius. Iniciatyvos neturi būti itin reikšmingos ir išsiskiriančios, tačiau turėtų atskleisti kandidato kūrybiškumą, norą tobulėti, rūpestį dėl darbo. Taip pat svarbu parodyti, kad sugebėjote iniciatyvą paversti į rezultatą. Vėlgi, jis neturi būti didžiulis, tačiau daug iniciatyvų be įgyvendinimo yra nedaug vertos“ – pabrėžia A. Francas.
4. Kaip jus apibūdintų jūsų artimieji ar geriausi draugai?
Štai čia kandidatui pasitaiko proga atskleisti geriausias savo asmenines savybes. Per daug nesipuikuojant, galima pasigirti, pabrėžti savo pliusus, paminėti pasiekimus. Tuo pačiu, čia gali būti vieta įvardyti ir jūsų trūkumus. Pagalvokite prieš darbo pokalbį arba paklauskite draugų, kaip jie jus įvertintų ir tada jau turėsite dalį paruoštukės. „Kartais reikia pažiūrėti į veidrodį, kad pamatytum save, o geriausias veidrodis yra žmonės, kurie jus supa. Gal būtų išgirsite kažką, ko anksčiau savyje nepastebėdavote. Paprašykite pateikti ir situacijas, kuriose jūsų savybės atsiskleidė, o gal ir patys tokių atsimenate?“ – sako atrankų ekspertas.
5. Kokie jūsų finansiniai lūkesčiai?
Labai svarbus klausimas, kurio kartais abi pusės stengiasi išvengti. Jei kandidatavote, radę darbo skelbimą, atlygio rėžiai ten jau būna nurodyti, tad jums yra lengviau orientuotis ar jūsų lūkestis sutampa su tuo, ką gali pasiūlyti darbdavys. Jei jus rekomendavo kolega ar darbdavys paskambino jums, paskelbus savo duomenis duomenų bazėje ar „LinkedIn“ portale, ir jūs nematėte skelbiamų atlygio rėžių, čia vieta tai išsiaiškinti.
„Nesakykite, kad tai priklauso nuo darbo sudėtingumo. Jūs gi žinote, kiek uždirbote paskutinėje darbovietėje ir, kiek norite uždirbti būsimojoje. Jei gausite naujų atsakomybių, tai bus erdvė jums tobulėti. Būkite atviri ir išdėstykite savo lūkesčius, papasakokite apie papildomas naudas, kurias turėjote bei nenorite prarasti. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo, papildomų laisvadienių, ir jei to neturi darbdavys, paklauskite ar galėtų suteikti (kokia įmonės politika). Jei ne – įsivertinti finansiškai ir tik tada pridėti prie bazinio atlyginimo lūkesčio.
Kartais žmogus jau būna pasiskaičiavęs, kad jis tikisi X sumos, nors į tą sumą jau būna įskaičiavęs ir metinius priedus, ir sumą už draudimą bei kompensaciją už automobilio kurą. Svarbu aptarti visą paketą. Jei klausimo apie finansinius jūsų lūkesčius neišgirdote pirmame pokalbyje, siūlau pokalbio pabaigoje paklausti, kokie yra siūlomo atlygio rėžiai būsimam darbuotojui, kad suprastumėte, ar jūsų ir darbdavio lūkesčiai sutampa. Neverta toliau gaišti jūsų ir būsimo darbdavio laiko, jei galimybės ir lūkesčiai prasilenkia“, – pataria specialistas.
L. Gylienės nuomone, nors reikalavimas darbo skelbime nurodyti galimo užmokesčio rėžį duoda šiokio tokio aiškumo dėl galimų finansinių lūkesčių, tačiau atsakymo apie atlyginimą, neišsprendžia. „Skelbime kompanijos nurodo arba kompanijos vidutinį darbuotojų atlyginimo vidurkį, arba bendrai būtent tos pozicijos vidurkį. Dažniausiai tas skaičius nebūna mažiausias, nes, natūralu, kad darbdavys nori pritraukti kandidatą, bet ir nebūna didžiausias, kokį kompanija gali pasiūlyti. Viskas priklauso nuo to, kokia suma jus tenkintų ir, kiek realiai jūs turite patirties, kuri gali kompanijai būti naudinga. Labai didelė klaida sakyti, kad norite uždirbti tiek, kiek rašoma skelbime. Taip pat nepatarčiau sakyti, kad norite tiek, kiek įmonė gali pasiūlyti. Privalote turėti pasiruošę konkretų skaičių. Geras sprendimas, ypač, jei tai yra pirmieji atrankos etapai, pasakyti, jog tikslią sumą įvardysite tuomet, kai apie poziciją, funkcijas ir atsakomybes žinosite daugiau“, – pataria konsultantė.
6. Kaip manote, kodėl turėtume pasirinkti jus? Kuo jūs išsiskiriate iš kitų kandidatų?
„Šis klausimas – galimybė save išskirti iš kitų kandidatų bei parodyti ką galite padaryti dėl kompanijos. Atidžiai išanalizuokite pozicijos aprašymą, siekite savo kompetencijas ir pasiekimus su keliamais reikalavimais, pasiruoškite pavyzdžių, kaip jūsų žinios ir įgūdžiai leis sėkmingai įgyvendinti pozicijai keliamus tikslus – naujų klientų atvedimas, nauja strategija, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, greitas darbo tempas? Pasiruoškite sėkmės istorijų kaip išsprendėte problemą, įgyvendinote tam tikrą tikslą“, – sako A. Francas. Visiems, o ypač darbdaviams yra svarbu girdėti konkrečius skaičius, procentus, nes tai parodo jūsų supratimą apie rezultato siekimą ir, kaip tai matuojama.
7. Ko norėtumėte mūsų paklausti?
Šis klausimas skamba tarsi tiesiog mandagi frazė, tačiau taip nėra. Tai dar vienas momentas atskleisti savo pasiruošimą darbo pokalbiui ir motyvaciją. „Mes visi jaudinamės atėję į darbo pokalbį (net ir jūsų būsimo darbdavio atstovai). Dažnai visi klausimai apie kuriuos buvome pagalvoję prieš pokalbį ima ir išgaruoja. Mano siūlymas, užsirašyti klausimus namie, atsinešti sąrašiuką į pokalbį bei atėjus palankiam momentui darbo pokalbio metu jį išsitraukti ir paklausinėti. Klausimai turi būti ne primityvūs kaip: Kada žadate informuoti apie atsakymą? Ar yra daug kandidatų? Ar lankstus darbo grafikas? Čia vėlgi vieta suprasti įmonės kultūrą, vertybes ir apie tai paklausti, jei įmonė pati neiškomunikavo pokalbio metu, nes renkasi gi abi pusės. Tokie klausimai kaip: Ko jūs tikitės iš būsimojo darbuotojo? Kaip matuosite pasiektus rezultatus? Kokios yra įmonės vertybės? Kas jus išskiria iš kitų jūsų sektoriaus darbdavių? Kaip skatinate darbuotojų tobulėjimą? Tikrai padės ir jus atskleisti kaip ne eilinį kandidatą ir tuo pačiu ir privers įmonę suprasti, ar jie padarę visus namų darbus ir, ar pasiruošę pritraukti geriausius kandidatus iš rinkos?“, – pasakoja A. Francas.
L. Gylienė taip pat pataria pasiruošti klausimų darbdaviui. „Tai, kad turite klausimų, rodo jūsų susidomėjimą pozicija, kompanija. Žinau iš patirties, kad vadovams tai patinka“, – sako atrankų specialistė. Ji prie A. Franco minėtų klausimų pavyzdžių priduria dar vieną, svarbų ir pačiam kandidatui. „Būtinai paklauskite, pagal ką būsite vertinamas, pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Taip žinosite, ką daryti ir, ko tikėtis“.
Svarbiausia – nekritikuokite
Daugiau nei dešimt metų atrankose dalyvaujanti L. Gylienė akcentuoja, kad, atėję į darbo pokalbį nepultumėte kritikuoti potencialaus darbdavio. „Tai turbūt viena didžiausių klaidų, kurias gali padaryti kandidatas. Net, jei jūsų nuomonės teiraujasi, stenkitės būti diplomatiškas. Gal kompanijos vadovui tai yra projektas, pasiekimas, kuriuo jis labiausiai didžiuojasi? Visai neseniai nutiko taip, kad vadovas visgi nepriėmė į darbą žmogaus, kuris buvo įveikęs visus keturis atrankos etapus, atlikęs praktinę užduotį, todėl, kad tam tikru momentu šis pradėjo jį mokyti, kaip būti sėkmingu verslininku. Geriau savo nuomonę pasilaikykite vėlesniam laikui, kuomet įmonėje būsite užsitarnavęs tam tikrą vardą, įgavęs kolegų pasitikėjimą. Kol taip nėra, prilaikykite liežuvį už dantų“, – pataria ekspertė.
Būkite apsukrūs
Į tokius dviprasmiškus klausimus, kaip, pavyzdžiui, prašymas įvardyti savo silpnąsias puses, Laura pataria atsakyti kuo apsukriau. Pavyzdžiui, jei kandidatuojate į finansų specialisto poziciją, galite paminėti per didelį kruoštumą ar nepasitikėjimą kitais. Iš vienos pusės tai yra tarsi neigiamas bruožas, bet tai reiškia, kad daug kartų tikrinsite informaciją, būsite atidus. Visgi, jei ruošiatės būti komandos lyderiu, ši savybė gali būti įvertinta tikrai neigiamai. Kaip gi, tuomet dirbsite, kursite santykius, deleguosite darbus, motyvuosite? „Taigi, apgalvokite, kokios neva neigiamos savybės jūsų darbe gali būti vertinamos palankiai ir jas paminėkite“, – pataria ekspertė.
Darbo paieška yra darbas!
„Visiems patarčiau į darbo paiešką žiūrėti kaip į darbą. Susikurkite sistemą. Pasidarykite sąrašą: kam siuntėte CV, kada, iki kada galioja skelbimas, išsisaugoti nuorodą į skelbimą ar jį nukopijuoti. Taip žinosite iki kada laukti skambučio, į kokias pareigas, kokias kompanijas kandidatavote. Būna paskambini žmogui kviesti į pokalbį, o jis net neprisimena, kad į šią poziciją kandidatavo. Iš karto susidarome neigiamą įspūdį.
Dar labai svarbu suprasti, kad darbo paieška prasideda ne nuo darbo pokalbio, bet nuo CV, motyvacinio laiško parašymo, išsiuntimo, to, ką ir kaip parašote elektroniniame laiške“, – pasakoja L. Gylienė.
Darbo pokalbiai – tiesiog pokalbiai?
Nepaisant to, kad per darbo pokalbius kai kurių klausimų, susijusių su karjera, atsakomybėmis ir finansais, neišvengsi, visgi specialistė pasakoja, kad laisvėjant visuomenei, laisvėja ir atrankos. „Norime, kad kandidatas patirtų kuo mažiau streso, kuo labiau atsipalaiduotų, tuomet jis ir labiau atsiveria, daugiau papasakoja, ir mes taip daugiau apie jį sužinome. Pavyzdžiui, klausimą apie darbo patirtį, galima pakeisti pasiteiravimu, kas ankstesniame darbe jam buvo įdomiausia. Taip jis paprastai ir aiškiai papasakos, apie savo kompetencijas ir pasiekimus. Mes neklausiame, kokios jūsų stipriosios ir silpnosios savybės, mes teiraujamės apie paskutinį vykdytą projektą ir, kokį vaidmenį jame vaidino. Jeigu kandidatas papasakos, kad jis paskyrė kolegų susitikimo laiką, subūrė visus prie vieno stalo, moderavo diskusiją, bus aišku, kad jis turi lyderio savybių, nebijo prisiimti atsakomybės“, – pasakoja L. Gylienė.
Taip pat priduria, kad šiuo metu labai geras metas keisti darbą tiems, kurie nori išbandyti save kitoje srityje, ten, kur neturi arba turi labai mažai patirties. „Darbdaviai itin vertina charakterį ir požiūrį į darbą. Sakyčiau, kad net 60 proc. gausite trokštamą darbą, ar ne, priklauso ne nuo jūsų kompetencijos, bet būdo. Visi supranta, kad dirbti išmokstama, patirtis ir įgūdžiai įgyjami, o štai charakterį, vargu, ar pakeisi. Žinoma, yra pozicijų, itin svarbių ir reikalaujančių labai daug žinių ir kompetencijos, kai visos kitos kandidato savybės lieka antrame plane“ – pokalbį baigia ekspertė.