„Statistikai yra suskaičiavę, kad vidutinis žmogus darbe praleidžia daugiau kaip dešimt savo gyvenimo metų. Besiplėšantys keliuose darbuose ar dirbantys viršvalandžius tam paaukoja dar didesnę gyvenimo dalį. Dar daugiau laiko žmonės skiria tiktai miegui.
Todėl tai, kaip jie jaučiasi darbo vietoje, itin stipriai atsiliepia dirbančiųjų nuotaikai, sveikatai, pasitenkinimui gyvenimu, o tai savo ruožtu veikia ir jų santykius su bendradarbiais, namiškiais ir draugais“, – teigia specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Kaip bene pagrindinę priežastį, dėl kurios darbas dažnam apkarsta, specialistai nurodo stresą. Lietuvoje stresą darbe teigia patiriantys 65,7 proc. visų apklaustų darbuotojų, o prieš penkerius metus blogai besijaučiančių darbe būta net 88 proc.
„Tikėtina, kad toliau bręstant Lietuvos verslui, taipogi kylant darbdavių sąmoningumui ir profesionalumui, šis procentas bus linkęs mažėti, nors darbuotojų konkurencija dėl geriau apmokamų darbo vietų ar karjeros galimybių šį mažėjimą gali pristabdyti“, – įsitikinusi R. Tatarėlytė.
Kompanijos ‚„Statista“ 2017 m. duomenimis JAV labiausiai stresuoja dirbantieji nuo 30 iki 49 metų. Tuo metu Lietuvoje įtampa darbe kiek dažniau skundžiasi tie, kas dar neįkopė į ketvirtą dešimtį.
Koks stresas pikčiausias
Tačiau, jei dirbantys amerikiečiai daugiausiai stresuoja dėl pernelyg didelio darbo krūvio, lietuviai teigia dažniausiai patiriantys stresą dėl vadovų neprofesionalumo. Taip nurodė 24,4 proc. CVMarket.lt atliktos apklausos dalyvių. Įdomu, kad nepatenkintų vadovais prieš 5 metus buvo dar daugiau – 31,1 proc., kas liudytų, kad padėtis po truputėlį taisosi.
Į antrą didžiausių streso šaltinių vietą lietuviai iškėlė prastą atmosferą įmonėje. Ją šiemet paminėjo 19,7 proc. respondentų, kai 2014 m. – 27,7 proc. Trečioje vietoje – per didelis darbo krūvis (14,5 proc.), kai prieš penketą metų juo skundėsi beveik penktadalis dirbančiųjų.
Kaip parodė apklausa, lietuviai gan aukštos nuomonės apie savo turimą kvalifikaciją, nes tik 5,4 proc. respondentų užsiminė, kad dažnai patiria stresą dėl žinių ar kompetencijos trūkumo. Anksčiau šis rodiklis siekė 8,1 proc.
Nepatenkintų biurokratija daugėja
Mažiausiai nepatogumų dirbantiems Lietuvoje pridaro nesibaigiantys susirinkimai ir posėdžiai, kuriais pasiskundė tik 1,7 proc. tyrimo dalyvių. Nors būtina atkreipti dėmesį, kad prieš penkmetį stresuojančių dėl didelės biurokratijos buvo kiek mažiau.
„Ar tai tik nėra požymis, kad Lietuvos įmonės stambėja, vidiniai procesai darosi vis labiau reglamentuoti ir atitinkamai mažiau paslankūs. Įtakos, greičiausiai, turi ir pagausėjusios užsienio kompanijų Lietuvoje gretos. Pastarosiose biurokratija paprastai dar sudėtingesnė, klausimai sprendžiami ne tik vietoje, bet ir tarptautinių mastu“, – sako R. Tatarėlytė.
Kiek skirtingai į streso priežastis žvelgia Lietuvos dirbantieji ir dirbančiosios. Moterys pasirodė mažiau jautrios vadovų neprofesionalumui ir per didelei biurokratijai, o vyrai tarp streso priežasčių rečiau minėjo prastą atmosferą įmonėje ir didelį darbo krūvį.