Pasirodo, skirtumas yra, nes įdarbinant užsienietį, reikia papildomų dokumentų – vizų, taip pat skiriasi ir tokių darbo užmokesčio pajamų apmokestinimas. Beje darbdaviai dažnokai patiria sunkumų ir dėl tokių darbuotojų neatsakingumo – pasirodo, skirtingų šalių piliečių mentaliteto skirtumų vis dar yra, nesvarbu, kad šalys įsikūrę kaimynystėje.
Kada reikalinga darbo viza?
Vis dažniau Lietuvoje vilkikų vairuotojais įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai – artimiausių mūsų rytų kaimyninių valstybių piliečiai. Kadangi šios valstybės nepriklauso Europos Sąjungai, įdarbinant vairuotojus iš šių šalių ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, reikalinga nacionalinė viza arba leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Platesnė ir detalesnė apie šių formalumų sutvarkymą informacija pateikiama Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Darbo sutarties užsieniečiui įforminimo ypatumai
Įdarbinant užsienio pilietį, atvykusį tiek iš ES valstybės narės, tiek ir iš trečiųjų valstybių, pasirašoma darbo sutartis, kurios pavyzdinę formą savo įsakymu yra patvirtinęs LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Darbo sutartyje reikalaujama susitarti dėl pagrindinių dalykų – darbovietės, pareigų, atlyginimo, darbo krūvio, atostogų ir kitų garantijų. Tačiau ne mažiau svarbu aptarti ir kitas labai svarbias aplinkybes – specifines transporto sektoriui:
- Kaip bus atlyginama už darbą, susijusį su važiavimu, arba atliekamą kelionėje: įforminant kilnojamojo pobūdžio darbą ir mokant LR Darbo kodekse numatytą kompensaciją, lygią iki 50 proc. bazinio tarifinio atlygio, ar siunčiant darbuotoją į komandiruotes ir mokant dienpinigius bei atlyginant kitas faktiškai patirtas išlaidas? Skirtumas tarp šių dviejų pasirinkimų atsiranda ne tik dėl įforminimo ir skirtingų kompensacijos bei dienpinigių dydžių, bet ir dėl papildomų atostogų suteikimo – mokant kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, privaloma suteikti ir dviejų darbo dienų papildomas atostogas.
- Ar komandiruočių dienpinigiai bus mažinami? Dėl sumažintų iki 50 proc. dienpinigių galima susitarti kolektyvinėje arba darbo sutartyje – nepakanka vien įforminti sumažintus dienpinigius komandiruotės įsakyme.
- Kokia darbuotojų atsakomybė už jiems perduotas materialines vertybes – vilkiką, krovinį ir t.t.? Naujasis Darbo kodeksas panaikino visišką materialinę darbuotojų atsakomybę, tačiau darbdavys turėtų įforminti darbuotojui perduotų vertybių aktą bei nustatyti taisykles, kaip perduotas vertybes naudoti, valdyti, tvarkyti, saugoti ir kitas aplinkybes. Tokiu atveju dažnai prie darbo sutarties pasirašoma darbdavio turto naudojimo tvarka. Jeigu darbuotojas dėl jo kaltės neišsaugo jam perduoto turto, darbdavys gali savo nurodymu iš dalies darbuotojo padarytą žalą išsiieškoti pats arba kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją.
Užsieniečių darbuotojų mokesčiai
Lietuvos įmonė užsieniečiui vairuotojui suskaičiavusi darbo užmokestį, jį apmokestina įprastais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais. T. y. gyventojų pajamų mokesčiu – 20 proc. tarifu, taikomu nuo 2019 m. bei valstybinio socialinio draudimo įmokomis – 12,52 proc. nuo darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyje bei priskaičiuoto už mėnesį, įskaitant padidintą apmokėjimą už naktinį, viršvalandinį, šventinį ar darbą poilsio dieną.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog yra vienas esminis skirtumas dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) – šiems darbuotojams PSD įmokos neišskaičiuojamos. 2019 m. užsieniečiai darbuotojai bus įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje jiems yra suteiktas „lietuviškas“ asmens kodas. Dėl „Sodros“ įmokų tarifų kiekvienas darbdavys yra informuotas draudėjo paskyroje suformavus S47 suvestinę, prisijungus prie „Sodros“ draudėjo paskyros.
Darbo laiko apskaita
Galima teigti, kad darbo laiko apskaita yra pati jautriausia darbo santykių sritis. Už neteisingą darbo laiko žymėjimą yra numatytos nemenkos baudos darbdaviams, dėl kurių įmonė gali būti įtraukta net į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Kaip įmonei tvarkyti darbo laiko apskaitą užsieniečiui vairuotojui? Labai paprastai – remtis tachografų ar kitų įrenginių, kurie naudojami vilkikuose, parodymais. Tuomet suklysti beveik neįmanoma. Žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kad vairuotojai kiekvieną dieną dirba tik po 8 valandas, neatsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, nedovanotinas aplaidumas, nuvesiantis įmonę tiesiai į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Pažymėtinas dar vienas transporto įmonių darbo organizavimo aspektas – vairuotojams turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Jos ypatumai kelių transporte yra detaliai aprašyti 2017-06-21 LR Vyriausybės nutarime Nr. 496.
Visa tai – pagrindiniai užsieniečių įdarbinimo aspektai. Kasdieną transporto veiklą vykdančios įmonės susiduria ir su dar daugiau iššūkių – todėl siūlau dažniau pasitaikančius atvejus aprašyti darbo sutartyse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose lokaliuose teisės aktuose.