DELFI redakciją pasiekė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl darbo bylos pagal „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojos Teresos Žaselienės prašymą. Moteris kartu su įmonės darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku Stanislavu Fedaravičiumi nusprendė kreiptis į Darbo ginčų komisiją po to, kai darbuotoja, sulaukusi 50-mečio, negavo vienkartinės 300 eurų pašalpos.
Pagal naują Lietuvos geležinkelių įmonių grupės šakos kolektyvinę sutartį, tokia nauda priklauso visiems „Lietuvos geležinkelių“ grupės darbuotojams. Tačiau darbdavys šiuo atveju tikina, kad kolektyvinėje sutartyje numatomos papildomos naudos priklauso tik ją pasirašiusių šalių, t. y. Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos ir Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo, darbuotojams. T. Žaselienė priklauso kitai profsąjungai, nepasirašiusiai šios sutarties, tad priedas esą jai nepriklauso.
Visgi, kaip DELFI atsiųstame komentare rašo VDI atstovai, Darbo ginčų komisija tenkino ieškovės reikalavimą dėl neišmokėtos vienkartinės premijos: „Išmokos neišmokėjimas pripažintas darbuotojų lygybės principo pažeidimu. Darbo ginčo komisija atsakovui priskyrė ieškovei sumokėti priklausančią išmoką.“
LG nesutinka su tokia komisijos išvada ir ruošiasi ją skųsti. Anot profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko, tai yra darbuotojų diskriminacija kitų profesinių sąjungų narių atžvilgiu, mat Darbo kodeksas aiškiai įvardija darbuotojų lygybės principą, nepaisant jų asociacijos pasirinkimo.
„Lietuva priklauso Europos Sąjungai jau 15 metų, o dėl tokių dalykų kolektyvinėse sutartyse 30 metų grįžtame į praeitį. Anksčiau, jei buvai Komunistų partijos narys, visi keliai – atidaryti. Jei partijai nepriklausei, nieko neturėjai ir viskas. Lygiai tokia pati situacija dabar: „Lietuvos geležinkeliai“ turi savo profsąjungą, kuriai suteikia visai kitas garantijas“, – įsitikinęs T. Žaselienės atstovas S. Fedaravičius.
Pasak LG Korporatyvinės komunikacijos vadovo Tomo Digaičio, darbuotojai gali laisvai pasirinkti konkrečią profesinę sąjungą, o praktikoje esą gausu pavyzdžių, kai kolektyvinės sutarties nuostatos taikomos tik išskirtinai šią sutartį pasirašiusioms šalims.
„Konkreti sąjunga atstovauja tik savo narius ir kolektyvinėje sutartyje gali susitarti, jog atskiros jos nuostatos bus taikomos tik profesinės sąjungos, pasirašiusios kolektyvinę sutartį, nariams, ir tai nebus kitų darbuotojų diskriminavimas. Tokių pavyzdžių gausu – Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje yra numatytos išskirtinai šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams skirtos naudos: viena papildoma kasmetinių atostogų diena ir 10 darbo dienų mokymosi atostogos. Taip pat toks pats modelis taikomas Socialinių paslaugų šakos kolektyvinėje sutartyje“, – komentuoja T. Digaitis.
Tai – ne vienintelis atvejis
VDI duomenimis, nuo 2018 m. pradžios iki dabar nagrinėti 43 su LG susiję darbo ginčai. Tuo metu įmonės atstovas neįvardijo, ar yra daugiau atvejų, kai LG darbuotojams nesutiko išmokėti priedų dėl jų priklausymo kitoms profsąjungoms.
„Tikime, jog galutinis sprendimas patvirtins mūsų poziciją, juolab kad rinkoje yra identiškų pavyzdžių, kai šakos kolektyvinėje sutartyje numatomos naudos taikomos tik ją pasirašiusios profesinės sąjungos nariams. Tad skaičiuoti konkrečius atvejus nebūtų tikslinga“, – komentuoja LG atstovas.
Kaip teigia S. Fedaravičius, tokių atvejų kaip šis – ne vienas, gal net ir dešimt, mat galima proporcingai paskaičiuoti, kiek darbuotojų per mėnesį švenčia savo 50 ar 60 metų jubiliejų: „Įmonėje – 7 tūkst. darbuotojų. Nuo sutarties įsigaliojimo praėjo trys mėnesiai, tad padalinus šį laikotarpį iš darbuotojų skaičiaus, gal iki 100 gimtadienių galėjo būti.“
Visgi, anot jo, ne visi darbuotojai drįsta kreiptis į profsąjungas ar Darbo ginčų komisiją, mat bijo netekti darbo.
„Žinau, kad iš mašinistų du ar trys darbuotojai, kurie nepriklauso profsąjungai, negavo pinigų. Už išeiginę dieną vienam jų nesumokėjo dvigubai, nors pagal Kodeksą tai yra privaloma, tad kovo pabaigoje laukia dar vienas ginčas. Gal ir nedideli pinigai, bet, jei kas mėnesį nesumokės 80 ar 100 eurų, tai jau bus nemenka žala“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kodėl darbuotojai bijo kreiptis dėl nesumokėtų pinigų, profsąjungos pirmininkas aiškina paprastai: „Lietuvos geležinkeliai neturi konkurentų, užsienyje irgi beveik neįmanoma dirbti. Tiems, kurie išdirbo 20-30 metų, išeiti ir persikvalifikuoti – sudėtinga. Jie yra savo srities specialistai, o jei juos išmeta iš darbo, nėra kitos geležinkelių veikla užsiimančios bendrovės, kur jie galėtų įsidarbinti. Dėl savo amžiaus žmonės bijo netekti darbo. Jei būtų galima geležinkelininkams kur nors įsidarbinti, žmonės pakeltų galvas.“
Anot S. Fedaravičiaus, T. Žaselienė – išskirtinai drąsi moteris, kuri netylėjo ir išreiškė savo nuomonę: „Ateityje ji gal ir svarsto išeiti iš įmonės, nes dukra dirba Anglijoje ir kviečia pas save. Dėl čia uždirbamų 500 eurų žmogus nebijo netekti darbo.“
„Rekvizitai“ duomenimis, įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ vidutinis atlyginimas siekia 1,611 tūkst. Eur su mokesčiais. Pasak profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko, yra darbuotojų, kurie dirbdami naktimis, į rankas gauna 500 eurų.
„Minimumą gali gauti nekvalifikuotas darbuotojas, o šie darbuotojai – kvalifikuoti, tai – atsakingas darbas su dokumentais. Vien už atsakomybę atlyginimas turėtų būti daugiau kaip 1000 eurų. Jei dokumentai pradings arba jei kas nors ne taip, įmonei tai gali kainuoti milijonus, o darbuotojas gali atsidurti net kalėjime“, – pabrėžia S. Fedaravičius.
Painiava kolektyvinėje sutartyje
Nuo 2019-ųjų metų sausio pirmosios dienos „Lietuvos geležinkelių“ įmonių darbuotojams pradėjo galioti naujoji šakos kolektyvinė sutartis. „Pirmą kartą mūsų bendrovės istorijoje viena kolektyvinė sutartis sujungė visus grupėje dirbančius žmones“, – rašoma įmonės atsiųstame pranešime.
„Ji nuo, sakykime, klasikinės kolektyvinės sutarties skiriasi tuo, jog prie jos prisijungė skirtingų įmonių darbuotojai – šiuo atveju ji galioja visai „Lietuvos geležinkelių“ grupei, įskaitant dukterines bendroves“, – aiškina įmonės atstovas T. Digaitis.
Anksčiau DELFI skelbė, kad šioje sutartyje numatytos įvairios naudos geležinkelių darbuotojams – nuo didesnio nei įprastai viršvalandžių apmokėjimo iki pagalbos sunkesniais gyvenimo periodais. Pavyzdžiui, vienas sutarties punktų numato, kad už viršvalandinį darbą Darbo kodekse numatytas 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio koeficientas, pagal šakinę kolektyvinę sutartį, bus ne mažesnis kaip 1,7 (darbuotojams, kurie nepriklauso profsąjungoms), o sutartį pasirašiusių profsąjungų nariams – ne mažesnis nei 1,8.
Anot šios sutarties nepasirašiusios profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko, naujai įsigaliojusi sutartis – beveik niekuo nesiskiria nuo ankstesnės: „Praktiškai tai tokia pati sutartis, tik kad tapo šakine – dar tris dukterines įmones prie jos prijungė, išskyrė keletą naujų dalykų, tarp kurių – priedai darbuotojams jubiliejaus proga. Naudos nebent tik pačiam darbdaviui kažkam kažko nesumokėti, bet ne darbuotojams, kaip jie skelbia.“
„Solidarumas“ pateikė prašymą pakeisti Kolektyvinės sutarties punktą, aprašantį priedų išmokėjimo tvarką jubiliejaus proga, neišskiriant tik šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų. Tačiau Darbo ginčų komisija šį prašymą atmetė. Todėl, anot LG atstovo T. Digaičio, susidaro dvejopa situacija, nes pagal šį punktą priedas negali būti išmokamas.
