Savo feisbuko įraše Loreta pasakoja, jog švedų kompanijai priklausančioje „Make Up Store“ parduotuvėje dirbo daugiau nei dvejus metus. Anot jos, pirmus metus viskas klostėsi neblogai, alga vėluodavo ne ilgiau kaip 5 dienas. Viskas pasikeitė 2018-ųjų pabaigoje, kai spalio mėnesį alga esą vėlavo dvi, o lapkričio mėnesį – tris ar net keturias savaites.
„Požiūris į darbuotoją buvo tragiškas, nes užsiminus apie vėluojančią algą, direktorius tik pasipiktindavo, kad klausinėju, arba ignoruodavo. Nebuvo pasakoma konkrečių arba bent preliminarių datų, kada bus išmokėta alga. Algos išmokėjimo dieną ir kelias dienas po to, žinoma, nepasirodydavo, neatsakydavo į skambučius. Nebūdavo net jokio perspėjimo ar žmogiško pokalbio. Piktybiškai vengė pateikti atsiskaitymo lapelius, todėl net uždirbta suma nebuvo žinoma“, – rašo buvusi darbuotoja.
Maža to, kita buvusi darbuotoja Emilija pasidalino merginų susirašinėjimais su vadovu, kuriuose matyti, kad atlyginimai buvo mokami ne pavedimu, o grynais, išsiimant pinigus iš kasos.
„Tai kaip supratom, algos prieš šventes jau nebereikia tikėtis...“ – rašo viena iš darbuotojų.
„Loreta, koks likutis kasoje? Išimkit po 100 Eur kiekviena”, – atsako vadovas.
„Skaudu buvo matyti, kaip prieš Kalėdas Lietuvos žvaigždutėms siunčiame dovanas, o darbuotojams prieš šventes tenka prašyti bent 100 eurų iš uždirbtos, bet vėluojančios algos“, – sako Loreta.
Galiausiai neapsikentusios merginos vasario pradžioje kartu nusprendė išeiti iš darbo. „Tai pamatęs direktorius bandė mus sustabdyti, bet supratęs, kad vienu metu praras visas darbuotojas, apkaltino vagystėmis, grasino policija“, – dėsto Loreta.
Sumaištis kilo pasikeitus vadovams
Svarbu paminėti, kad merginos faktiniu savo buvusiu vadovu laiko Algirdą Tomą Parulį, su kuriuo ir vyko visi susirašinėjimai bei pinigų mokėjimai. Tačiau su juo susisiekus, vyras tikina esąs tik įmonės teisininkas, tvarkantis įmonės klausimus, ir atlyginimų darbuotojams niekada nemokėjęs.
„Įmonei aš nevadovavau <...>. Atlyginimus mokėjau ne aš, o įmonė. Iki tol, kol atvyko nauja vadovė vasario pradžioje, laikinai buvo paskirtas kitas vadovas Emilis. Nauja vadovė turėjo būti paskirta anksčiau, bet ji pusantro mėnesio sirgo. Aš, kaip teisininkas, turėjau įgaliojimus. Šiai įmonei seniai atstovauju, tvarkau, administruoju“, – aiškina A. Parulis.
Tuo metu buvusi darbuotoja Emilija patikino, kad tik kartą teko sutikti minimą vadovą Emilį, kuris, pasak jos, yra A. Parulio draugas, ir merginos niekada su juo nėra bendravusios.
Į klausimą, ar pats darbuotojoms liepė iš kasos išsiimti pinigų, teisininkas atsako neigiamai: „Tokių nurodymų aš neduodavau. Buvo derinta, kad reikia apmokėti einamuosius darbo užmokesčius, nes čia buvo persikėlus darbuotojams iš „Ozo“ į Užupį, todėl dar buvo neišmokėti likučiai už lapkričio mėnesį.“
Atlyginimai – iš kasos aparato
Be to, kaip aiškina A. Parulis, tokios operacijos, kai darbuotojams atsilyginama grynais pinigais iš kasos, pasikonsultavus su buhalteriu, galėdavo teisėtai vykti.
„Yra kasos išlaidų orderiai – kiekviena operacija fiksuota ir buhalteriškai apskaityta. Jei antstoliai nuo praeitų metų vasaros yra areštavę sąskaitą, tai kaip kitaip galima mokėti? Tuomet ir kilo finansinių sunkumų ir atsiskaitymai vyko per kasos išlaidų orderius“, – komentuoja teisininkas.
A. Parulis visus kaltinimus neigia ir pabrėžia, jog pačios merginos neva vogė iš įmonės. Anot jo, vasario pradžioje pradėjus vadovauti naujai direktorei, prie jos akių viena darbuotoja iš kasos aparato išsiėmė pinigų. Tuo pagrindu ji esą buvo nušalinta nuo darbo, todėl visą šią situaciją A. Parulis vadina keršto planu.
„Iš kur tada įmonei mokėti atlyginimus, jei jos viską pasiima neoficialiai, pavogdamos iš įmonės?“ – svarsto teisininkas.
Kaltina buvusią vadovę
Merginos tokių kaltinimų neišsigando ir kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją (DGK). Komisijos sprendimu trims buvusioms darbuotojoms priteista suma viršija 5 tūkst. eurų. Į DGK posėdžius darbdavys neatvyko, tik atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad dėl įmonei padarytos žalos – nuslėptų pajamų iš kliento – bus kreiptasi į atsakingas įstaigas.
Specialistai savo rašte pažymi, kad darbuotojos paaiškinimai yra labai nuoseklūs ir konkretūs, todėl darbo ginčų komisija jais abejoti neturi pagrindo. Be to, darbdavys nepateikė įrodymų, paneigiančių merginų teiginius. DGK sprendime nurodyta, kad darbuotojai neišmokėta trijų mėnesių atlyginimas bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Visa tai perduoda antstoliams, tik praėjus beveik dviem mėnesiams, merginos dar nieko negavo.
Registrų centro duomenimis, dabartinė „Make Up Store Lithuania“ vadovė Ksenija Mivovan įmonei vadovauja nuo vasario 9 dienos. Moteris su tokiu DGK sprendimu nesutinka: „Jos teigia, kad nesumokėta už tris mėnesius ir kad alga turėjo būti 800 eurų. Nei vienas visažistas pas mus nėra gavęs tokios algos. Kažkokių nesąmonių jos prirašė.“
Tiek teisininkas, tiek dabartinė įmonės vadovė visą kaltę verčia buvusiai vadovei Laurai, kuri neva atsisakė savo pareigų ir paliko įmonę su skolomis.
„Senoji direktorė išėjo iš pareigų ir jokių dokumentų neperdavė, paliko iki galo nesutvarkytus klausimus. Nuo liepos mėnesio iki gruodžio aš nieko netvarkiau, viską darė buvusi vadovė Laura. Nuo gruodžio–sausio mėnesio viską teko daryti naujai vadovei – inventorizacijas, patikras. Daug patikrinimų ir šiuo metu vykdoma.
Dalies darbuotojų, kurie išėjo, duomenų bei dokumentų neturėjom. Darbo ginčų komisijai pateikėme tokius duomenis, kokius turėjom. Išėjo tokia situacija, kad jos nepateikė visų teisingų duomenų, o įmonė neturėjo dokumentų ir iki galo nėra suvedusi duomenų. Iš surinktos informacijos matome, kad dalis sumos yra nepagrįstai priskaičiuota – jos per mėnesį 5 tūkst. negalėjo uždirbti. Kreipėmės į teismą, atnaujinsim procesą“, – teigia A. Parulis ir priduria, kad įmonė turi kasos išrašus, kad apmokėjimai už tris mėnesius darbuotojoms atlikti.
„Aš neturiu atsakyti už viską, ką pridarė buvusi direktorė. Tegul asmeniškai rašo jai, kodėl mums rašo? Aš turiu kitas mergaites, su kurioms dirbu, ir joms viskas gerai. Įmonę perėmiau su daug skolų ir visokių nesąmonių, kurių pridarė šios darbuotojos ir buvusi direktorė. Tačiau pabrėžiu, kad šios darbuotojos su manimi nedirbo. Jei buvusi vadovė Laura pasakė, kad jos gali paimti pinigus, tai čia jau su ja reikia spręsti. Tiek visokių skolų iš visų parduotuvių „Megoje“, „Oze“ paliko, kad turiu kiekvieną mėnesį spręsti, ką daryti, kad įmonė išgyventų Lietuvoje“, – sako dabartinė vadovė.
Merginas kaltina vagystėmis
Moteris teigia turinti vaizdinių įrodymų, jog buvusios darbuotojos vogė – klientams neatiduodavo grąžos, o į kasos aparatą įvesdavo visai kitą sumą.
„Naujai direktorei buvo šokas, kad makiažų kainos į kasą įvedamos – trys, šeši eurai. Tokių kainų niekur Lietuvoje nėra, juo labiau įmonės nustatytame kainyne. Jos imdavo visą sumą, o įvesdavo tik kelis eurus. Kasoje yra eilė tokių operacijų. Galiausiai pinigai buvo dedami į kasą, o čekis iš jo neišeidavo – tokie incidentai vyko prie vadovės, yra filmuota medžiaga, kurią tiria policija.
Jos juokų forma sakė, kad taip galima, nes algų negauna, o po to skundžiasi, kad niekas nemoka. Bet tai jūs jau pasiėmusios savo algas, jas pavogusios. O po to papildomai reikalauja daugiau nei priklauso“, – pabrėžia teisininkas.
Buvusi darbuotoja Emilija aiškina, kad iki naujos vadovės parduotuvėje buvo nustatyta tvarka, kad už suteiktas paslaugas darbuotojos gali pasiimti 40 proc. jų vertės. Todėl, jei makiažas kainuoja 35 Eur, kasoje įvedama – 20 Eur, o darbuotojos pasiima 15 Eur.
„Tokia tvarka pas mus priimtina. Algirdas sakė, jog nuo paimtų 40 proc. buhalterija sumokės mokesčius, žodžiu, viską sutvarkys”, – sako mergina.
Tokių atvejų – ne vienas
Feisbuke kita moteris pasidalino labai panašia istorija, kai Kaune, „Megoje“ įsikūrusioje parduotuvėje taip pat trys darbuotojos, neapsikentusios išnaudojimo ir darbdavio nesąžiningumo, išėjo iš darbo: „Kreipėmės ir į Darbo inspekciją, ir į policiją, ir į Sodrą. Nuslėpti mokesčiai! Gaila, bet net ir įrodžius jų pažeidimus, visos šios instancijos arba labai vangiai, arba visai nereagavo į mūsų skundus.“
Dar viena buvusi darbuotoja taip pat atvirai papasakojo nemalonių situacijų su „Make Up Store Lithuania“: „Prie mano akių klaikiai nešvariais būdais buvo pašalinti buvę vadovai, pradėjo vėluoti alga, buvo dirbami viršvalandžiai ir dabar suradusi chat'us matau, kad jie nebuvo deramai apmokami. Viskas dar labiau pablogėjo, kai pasakiau, kad negaliu toleruoti neteisybės ir galiu paliudyti, kas buvo sakoma ir daroma (iš jų pusės) dėl tuometinių vadovų „praspirimo". Pradėjo plaukti grasinantys laiškai, turėjau rašyti pasiaiškinimus dėl absurdiškų dalykų (pvz., kad išeinu plauti šepetėlių į kitą patalpą, kad naudojuosi įmonės kompiuteriu ir pan.), galiausiai buvau gąsdinama teismais. Ir, žinoma, prasidėjo manipuliavimas, kokia bloga darbuotoja buvau.“
„Sodroje” nurodomi mažesni atlyginimai
Maža to, merginos savo „Sodros“ paskyroje pastebėjo, jog nurodomas mėnesinis uždarbis neatitinka realybės – atlyginimas svyruodavo nuo 20 iki 200 Eur per mėnesį, kai iš tikrųjų jos uždirbdavo apie 700–800 Eur.
„Suma nurodoma ženkliai mažesnė, vengiant mokėti mokesčius. Darbdavys žadėjo kada nors sutvarkyti. Tai tęsėsi visus dvejus metus, anksčiau dirbusios darbuotojos taip pat tai patyrė“, – toliau dėsto nukentėjusi darbuotoja.
Teisininkas teigia, kad ši situacija yra žinoma ir viską tvarko atitinkamos institucijos: „Kažkokių tikslintinų duomenų dar yra, nepatikrinome visko iki galo, dabar suvedinėjame pernai metų duomenis, tikriname 2017 m. duomenis. Jei įmonė pamato, kad apskaitoje yra neatitikimų, tai mokesčių inspekcijoje duomenys už praeitus metus yra patikslinami ir tie klausimai tokiu būdu išsprendžiami.“
Loreta tikina iš „Sodros“ negavusi jokių informacinių pranešimų apie tokias mažas sumas, todėl net nežinojo situacijos. Tuo metu „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis teigia, kad tokie atvejai, kai oficialus mėnesinis atlyginimas, dirbant pilnu etatu, nesiekia nė 100 Eur arba išvis nėra nurodomas, nėra fiksuojami, mat darbdaviui nėra apribojimų mokėti didesnį ar mažesnį darbo užmokestį.
„Darbo užmokestis yra numatytas darbdavio ir darbuotojo sutartyje, o darbo santykių ir darbo sutarčių pažeidimus tiria Valstybinė darbo inspekcija“, – sako S. Jarmalis.
Tiesa, tokių atvejų – ne vienas. Po šiuo feisbuko įrašu pasipylė kitų šioje kosmetikos parduotuvėje dirbusių merginų pasakojimai. Viename jų buvusi darbuotoja pasakoja, kad „Sodroje“ mėnesinis atlyginimas buvo nurodomas tik keliasdešimt eurų, todėl ji savo sveikatos draudimą turėjusi sumokėti pati.
„Jeigu dirba samdomą darbą, žmogui už šią veiklą PSD įmokų pačiam mokėti nereikia, nes jas sumoka darbdavys, kad ir kokio dydžio tos įmokos būtų. Gali tekti mokėti PSD įmokas pačiam, jeigu darbuotojas turėjo ilgiau nei mėnesį trunkančias neapmokamas atostogas, ką reikštų ir tai, kad už vieną ar kitą mėnesį atlyginimas nebuvo priskaičiuotas. Taip pat, jeigu dirba ne tik samdomą darbą, bet ir užsiima individualia veikla. Tokiu atveju jis turi sumokėti įmokas nuo pajamų, kurias deklaravo iš individualios veiklos“, – aiškina „Sodros“ atstovas.
Kaip pasakoja teisininkas A. Parulis, šiuo metu vyksta teisiniai procesai – dokumentai perduoti antstoliams, vykdomas pinigų išieškojimas, tad su trimis merginomis bus atsiskaityta.