Tyrime buvo apklausta 2520 įvairių atsakomybių lygių darbuotojų 38 industrijose visame pasaulyje. Apklaustieji turėjo įvardyti, kokios individualios vertybės jiems yra svarbios, kokiomis vertybėmis jų organizacijos gyveno iki viruso ir karantino, per karantiną ir kas gali padėti organizacijoms grįžti į ankstesnes veiklos apimtis.
Į svarbiausių vertybių, kurias rinkosi apklausiami įvairių organizacijų įvairaus atsakomybės lygio darbuotojai, dešimtuką per karantino savaites „įšoko“ tokios naujos vertybės kaip pokyčio kūrimas, gebėjimas prisitaikyti, asmens gerovė ir rūpinimasis kitais. Ypač padidėjo nuotolinio mokymosi ir šeimos reikšmė.
„Reikia pripažinti, kad per kelis karantino mėnesius organizacijų kultūra patyrė neįtikėtiną vertybių pokytį, kuris dažniausiai organizacijose Europoje vyksta per 5–7 metus, o Lietuvoje per 4–5 metus, – sako J. Gaukštė. – Tyrimas rodo, kad iki viruso organizacijų kultūroms buvo labiau būdingas tikslo siekimas, kontrolė ir hierarchija, visgi karantinas, darbas iš namų ir pasikeitusi situacija tiek darbe, tiek namuose privertė per keletą savaičių labiau atsigręžti į darbuotojų poreikius, vystyti gebėjimą prisitaikyti ir sustiprinti gebėjimą dirbti drauge“.
Kalbant apie atsigręžimą į darbuotojų poreikius, apklaustieji kaip svarbias vertybes minėjo savo ir kolegų sveikatą bei gerovę, o taip pat kaip niekada išryškėjo pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo būtinybė. „Nepaisant to, kad karantinas ir darbas iš namų kėlė iššūkių, su jais susitvarkę darbuotojai pajuto daugiau laisvės, pamatė daugiau galimybių derinti darbą ir asmeninius užsiėmimus, pvz., klausytis mokymų vaikštant miške ar dalyvauti darbiniuose susitikimuose iš įprastai poilsiui priskiriamų vietų, pvz., kaimo sodybų, – sako konsultantė. – Ir panašu, kad žmonėms tai patiko.“
Atsigręžė į šeimą
Įdomu tai, kad iki pandemijos, pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo net nebuvo organizacijų vertybių sąraše, o šeima kaip asmeninė darbuotojo vertybė iš penktos vietos pakilo į antrąją. „Pokalbių su Lietuvoje esančių įmonių atstovais metu paaiškėjo, kad jų darbuotojai namuose dirba net daugiau, bet jaučiasi ir daugiau laiko leidžiantys su šeima, gebantys labiau ja rūpintis. Jiems patiko tai, kad gali per pietus išeiti su vaiku į žaidimo aikštelę, o darbus pabaigti vėliau vakare ar anksčiau ryte. Taigi, ryškėja tendencija, kad darbas nuotoliniu būdu jau tampa norma. Taip pat žinau, kad žmonės, turintys gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, jau teiravosi vadovų, ar pasibaigus karantinui, tam tikrą laiko tarpą per metus galės dirbti per atstumą. Tai, kas lyg ir buvo laisvai samdomo darbuotojo privalumas, šiandien tampa prieinamas nuolatiniam įmonės darbuotojui“, – pasakoja moteris.
J. Gaukštė pasidalijo ir dar vienu stebinančiu atradimu. „Kai dar prieš karantiną paprašydavau konkrečiai vadovų sudaryti savo asmeninių vertybių sąrašą, šeima jame atsidurdavo žemiau nei trečioje vietoje. O štai dabar – ji arba pirmoje, arba antroje vietose. Žmonės nepaprastai susitelkė į šeimos sveikatą. Buvo tokių žmonių, kurie net per griežtą karantiną, pasiėmė atostogų. Norėjo, kad nebūtų jokios galimybės būti iškviestiems į darbą ir gauti bent menkiausią galimybę užsikrėsti ar parnešti ligą namo“, – kalba specialistė.
Kas svarbiau už pinigus ir karjerą?
Tyrimas taip pat parodė, kad iki COVID-19 organizacijų vertybė – rezultatas – buvo įrašoma septintu numeriu, o šiuo metu ji pateko tik į penkiasdešimt aštuntą poziciją. Kita populiari į pelną orientuota vertybė – pasiekimai – iš aštuntosios nukeliavo į septyniasdešimt pirmąją. O į penktą vietą iš dvidešimt ketvirtosios pakilo „gera savijauta“. Ta pati vertybė iš dvidešimt šeštosios į penktąją „įšoko“ ir asmeniuose darbuotojų sąrašuose. „Akivaizdu, kad darbuotojams nebe taip rūpi įmonės ar jų pačių finansiniai pasiekimai. Manau, kad tai, dėl ko darbo pokalbiuose derėsis žmonės bus ne didesnis atlyginimas, o lankstus darbo grafikas, kuris leistų daugiau laiko praleisti su šeima ir užsiimant mėgstama veikla“, – pasakoja J. Gaukštė.
Kitas dalykas, į kurį dėmesį atkreipia specialistė, besikeičianti karjeros svarba. „Karjera – tarsi individualus reikalas, kuris žmogui svarbus asmeniškai, o per krizę itin sustiprėjo bendruomeniškumo dvasia. Supratome, kad visų pasaulio gyventojų sveikata nulems tai, kaip gyvensime asmeniškai kiekvienas. Apskritai, dauguma per karantiną iškilusių vertybių yra glaudžiau susietos su kitais žmonėmis: „prisitaikymas“, „komandiškumas“, „rūpinimasis“, „šeima“ ir pan.“ – pastebėjimais dalijasi organizacijų kultūros ir lyderystės konsultantė.
Kontrolė prieš laisvę
Vykdant giluminius interviu su organizacijų vadovais Lietuvoje paaiškėjo, kad per COVID-19 laikotarpį išryškėjo vertybinis konfliktas tarp kontrolės ir laisvės. Ši tema kartojosi daugumoje interviu su organizacijomis, ir panašu, kad tapo tikru iššūkiu aukščiausios ir vidurinės grandies vadovams.
„Daugelis organizacijų pažymėjo, kad dėl nuotolinio darbo vadovams buvo sunkiau daryti įtaką darbuotojams, sumažėjo jų kontrolė. Į sumažėjusią kontrolę organizacijos reagavo skirtingai, – komentuoja Lietuvos įmonių patirtis karantino metu J. Gaukštė. – Vienos organizacijos nusprendė sumažinti kontrolę, tokiu būdu darbuotojams suteikė daugiau laisvės, pasitikėjimo, ir gavo atlygį – padidėjusią darbuotojų atsakomybę bei rezultatyvumą, didesnį pasitenkinimą dėl pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo“.
Kita dalis organizacijų kaip tik sustiprino savo darbuotojų kontrolę bei priežiūrą, įdiegė papildomus įrankius sekti, kada darbuotojai prisijungia prie darbinių sistemų, fiksuoti sistemose praleidžiamą laiką. „Didesnės kontrolės siekiančiose organizacijose darbuotojai pajuto, kad stipriai buvo sumažinti jų įgaliojimai, pasitikėjimas jais. Specialistai ir vidutinės grandies vadovai tai įvertino neigiamai“, – sako J. Gaukštė.
Darbuotojai ir vadovai žiūri skirtingomis kryptimis?
Tyrimas parodė ir tai, į ką svarbu sutelkti dėmesį organizacijoms, siekiant išeiti iš karantino. Tačiau J. Gaukštė atkreipia dėmesį, kaip skirtingai galimybes grįžti į įprastą organizacijos augimo tempą ir apimtis vertina organizacijų aukščiausio lygio vadovai bei specialistai.
„Bendri apklaustų organizacijų rezultatai rodo, kad joms sugrįžti į vėžes gali padėti didesnis darbuotojų įtraukimas, inovacijos, nuolatinis mokymasis bei atviras bendravimas. Tačiau aukščiausio lygio vadovai labiau linkę manyti, kad padės veržlumas ir inovacijos, ir mažiau dėmesio skiria darbuotojų gerovei ar pasitikėjimo stiprinimui. Tuo tarpu vidurinės grandies vadovai ir darbuotojai sako, kad jiems yra labai svarbus pasitikėjimas ir įtraukimas, o tik sugrįžus po karantino, ypač svarbiais tampa atviras bendravimas, aiškios krypties nustatymas organizacijoje (kad matytų tikslą ir prasmę tame, ką daro). Vadovai, tiesa, atviram bendravimui ir krypties nustatymui pritaria, tačiau su akivaizdžiai mažesniu entuziazmu, nei specialistai.“
Todėl pasak konsultantės, svarbu suvienodinti naujosios tikrovės matymą, atkreipti dėmesį, ar buvusios vertybės atliepia pasikeitusius darbuotojų ir vadovų lūkesčius, išlaikyti per karantiną padidėjusį komunikacijos srautą ir iš naujo pagalvoti, ar jūsų organizacijos kryptis tebėra aktuali ir suteikia jūsų darbuotojams prasmę.
Kaip vadovams prisitaikyti prie pasikeitusių darbuotojų vertybių:
• Vadovų komandoje kalbėkitės, kaip matote pasikeitusią tikrovę. Įvardinkite ne tik skaičius, bet kaip jaučiatės.
• Pasitikrinkite savo vadovų komandoje, kaip keitėsi jūsų vertybės šiuo laikotarpiu.
• Pasikalbėkite su darbuotojais – jūs jau dabar pastebėsite pasikeitusias nuostatas, vertybes, požiūrį į kolegas.
• Net jeigu esate susitelkę į inovacijas ir prisitaikymą prie naujų verslo sąlygų, labai svarbu gebėti atliepti darbuotojų poreikius – prašymą pasitikėti, įtraukti, nurodyti kryptį bei bendrauti.
• Atkreipkite dėmesį į skirtingas grupes savo organizacijoje ir jų poreikius – vyresnio amžiaus darbuotojus, darbuotojus, kurie jautriai vertina sveikatos klausimus, unikalios ekspertinės srities darbuotojus ir jaunus kolegas, neturinčius šeimos.
Vienos pokyčius neigia, kitos – keičia verslo modelį
Paaiškėjo ir tai, kad kai kuriems vadovams sunku priimti tikrovę. „Darbuotojams jie kartojo „dar dvi savaitės ir grįšim į normalų ritmą“, – pasakoja J. Gaukštė. Visiems reikėtų suprasti, jog situacija jau nebebus tokia, kaip buvusi. Konkrečiai žinau vieną organizaciją, kuri pirmu grįžimo į biurus etapu, sukūrė sąlygas patalpose dirbti 10 proc. darbuotojų. Nutiko taip, kad iš tų dešimties parėjo tik 1,5 proc.“
Ir pateikia kitą kraštutinumą. „O štai viena įmonė, turinti kelis šimtus darbuotojų, nebemato argumentų nuomoti didžiulį pastatą. Jų atstovas patikino, kad darbo per atstumą rezultatai tokie geri, kad jie planuoja keisti verslo modelį ir tapti virtualia kompanija. Pasaulyje tokį atvejį girdėjome jau ne vieną. Kitos organizacijos laikosi viduriuko, lanksčiau žiūri į darbo valandas ir sėdėjimą biure. Bet kuriuo atveju, perspektyvoje pralaimės tie darbdaviai, kurie rinksis į pasikeitimus nereaguoti“, – pokalbį baigia organizacijų kultūros ir lyderystės konsultantė.