Vidutinis darbo užmokesti „į rankas“ per metus padidėjo 9,1 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekia 728 eurų. Viešajame sektoriuje jis didesnis – 736,5 Eur, o privačiame sudaro 724 eurų, atskaičius mokesčius.
Vyrų vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei moterų, atitinkamai – 773 ir 683 Eur.
Tiesa, per ketvirtį atlyginimai augo neženkliai – 1 proc. Anot specialistų, tam daugiausia įtakos turėjo sezoniškumas, didesnės darbų apimtys, nuo š.m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo taikoma nauja etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kt.
Realusis darbo užmokestis (atlyginimas „į rankas“ įvertinus prekių ir paslaugų kainų augimą) šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje padidėjo 6,6 proc.
Kaip praneša Statistikos departamentas, darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo šių metų padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.
Labiausiai atlyginimai augo gydytojams ir slaugytojams
Taip pat nuo gegužės mėn. padidintas darbo užmokestis gydytojams ir slaugytojams. Būtent jiems ir socialinio darbo veiklos darbuotojams per metus atlyginimai išaugo daugiausiai – 18 proc. ir siekia 991 Eur, neatskaičius mokesčių.
Taip pat 15,3 proc. per metus atlyginimai didėjo viešbučių ir apgyvendinimo srityje ir šiuo metu siekia 669 Eur. Visgi tai yra mažiausias atlyginimas iš visų veiklos sričių. Šalia rikiuojasi meninė, pramoginė ir organizavimo veikla (736 Eur) bei administracinė ir aptarnavimo veikla (808 Eur).
Mažiausiai atlyginimai augo finansų ir draudimų veikloje (4,6 proc.). Tačiau jie išlieka vieni didžiausių iš visų veiklų – 1 614 Eur. Aukščiausi atlyginimai ir toliau fiksuojami informacijos ir ryšių srityje – 1643 Eur.
Per ketvirtį trečdalyje veiklų bruto darbo užmokestis sumažėjo, labiausiai – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse (6,8 proc.).
Sparčiausiai atlyginimai augo viešajame sektoriuje
Lietuvos Bankos išplatintame pranešime Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis teigia, kad mažesnių miestų apskritys pagal atlyginimų augimą nuo didžiųjų miestų apskričių atsilieka gana nedaug. Anot jo, iš dalies tokią raidą paaiškina migracija.
„Mažesniųjų miestų apskritys susiduria ne tik su didele jaunų žmonių emigracija į kitas šalis, bet ir su migracija į didžiuosius miestus. Taigi, regionų įmonės dėl savo darbuotojų turi konkuruoti ne tik su kitomis tame regione veikiančiomis įmonėmis, bet ir su didžiaisiais šalies miestais bei Vakarų Europos šalimis. Matyt, tai skatina regionus neatsilikti nuo miestų keliant darbo užmokestį“, – teigia T. Šiaudvytis.
„Kitas paaiškinimas – pastaraisiais metais sparčiai didėjusi MMA. Kadangi regionuose atlyginimai yra mažesni, jos didinimas darbo užmokesčio augimą spartina labiau. Be to, prisideda ir kiti valdžios sprendimai: be minėtos MMA, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, pradėta taikyti socialinio draudimo įmokų apatinė riba“, – komentuoja T. Šiaudvytis.
Anot ekonomisto, reikšmingai darbo užmokesčio augimo tendencija šiais metais pasikeitė viešajame sektoriuje, nes ilgą laiką didėję pastebimai lėčiau nei privačiajame sektoriuje, atlyginimai viešajame sektoriuje trečiąjį ketvirtį kilo netgi šiek tiek sparčiau.
„Tai lėmė valdžios sprendimai reikšmingai pakelti sveikatos apsaugos ir aukštojo mokslo sričių darbuotojų darbo užmokestį – jis pirmąjį pusmetį pakilo atitinkamai 17,4 ir 23,1 proc. Tiesa, darbo užmokestis viešojo administravimo įstaigose (ministerijose, joms pavaldžiose įstaigose ir pan.) tiek nedidėjo“, – aiškina jis.