„Pribrendau istoriją papasakoti viešai, nes patys esantys toje situacijoje bijo ir nedrįsta kalbėti, teigdami, kad toks likimas, kaip šios istorijos veikėjos, ištiks ir juos. Kadangi kalbu apie viešumą, tai ne paslaptis, kad veikėja – mano mama“, – atvirą laišką feisbuke pradeda nukentėjusios moters dukra Diana Vaičaitienė.
Kaip ji pasakoja, praeitų metų liepą jos mama Rita (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) Pasvalyje įsidarbino UAB „Tetirvinai“ ūkyje operatorės-melžėjos pareigose, o po pusės metų atsižvelgusi į tai, jog turi nuolatinę darbo vietą bei atlyginimą, moteris nusprendė gyventi patogiau, tad vietoje seno namo pradėjo statyti naują. Šiuo metu statybos sustojo, liko tik pamatai, o mama esą yra priversta gyventi lauko virtuvėje.
Gavo nurodymą traumą fiksuoti buityje
Anot D. Vaičaitienės, iš pradžių, nepaisant didelio darbo krūvio, mat kartais tekdavo dirbti daugiau dienų nei įprastai, jos mama džiaugėsi turinti draugišką kolektyvą, kuriame susirado ir draugių. Viskas aukštyn kojom apsivertė vieną vasario šeštadienio rytą, kai darbo vietoje darbuotojai karvė įspyrė į ranką, nykščio sąnario srityje.
„Ranka tapo nejudri, nutirpo, apie skausmą gali papasakoti tik pati mama. Betgi kaip gali palikti aikštelę ir užkrauti darbą kolegėms? Mama norėjo baigti savo pamainą, nes buvo paskutinė diena iki laisvadienių, tad kur kas lėčiau, sukandus dantis ji baigė rytinį melžimą. Ranka ištinusi, skausminga, o dar laukė vakarinis melžimas.
Su mintimi, kad ranka tik sutrenkta, mama baigia pamainą dirbdama viena ranka. Kitą dieną pamačiau jos ranką: trigubas pirštas, tinimas ir kraujosruvos iki riešo. Susitarėm, kad pirmadienį nuvyks į polikliniką. Rezultatas – į gipso įtvarą įstatytas pirštas, kaulo lūžio nėra, bet nedarbingumas akivaizdus“, – nelaimingo atsitikimo detales vardija D. Vaičaitienė.
Dukros teigimu, Rita užpildė dokumentus, o įvykio vietą nurodė savo darbovietę. Po kurio laiko pasipylė skambučiai iš įmonės selekcininkės ir buhalterės, kurios neva paliepė atsiimti pareiškimą ir nurodė, kad šioje darbovietėje nei vienam darbuotojui negalima traumos fiksuoti darbe. Esą visiems darbuotojams kelis kartus ši informacija buvo pakartota.
„Su mūsų padrąsinimu ji dokumentų nepakeičia. Vadovų pagieža akivaizdi. Valdžios skambučius keičia kolegų, kurie įspėja, kad dabar visas mėšlas bus supiltas ant mamos. Padrąsina laikytis“, – tęsia nukentėjusios moters dukra.
Akivaizdus vadovų kerštas
Darbuotojos laikinas nedarbingumas truko du mėnesius. Balandžio viduryje Rita grįžo į darbą, kaip įprasta, į rytinį melžimą. „Mamos teigimu, vadovų pyktis taškėsi per kraštus, nemalonios frazės ir pikti žvilgsniai. Po rytinio melžimo mamai skambučiu buvo pranešta, kad į vakarinę pamainą jai atvykti nereikia, nes yra perkeliama į mėšlo kuopėjos pareigas.
Ties šia akimirka buvo suvokta, kad visi planai ima griūti, nes mama, ko gero, pas karvę užsisakė spyrio, – pasakoja D. Vaičaitienė. – Mama išlipusi iš depresijos po vyro netekties staiga vėl pradėjo į ją lipti. Mačiau, kad ir vėl visur pūpso vaistų pakuotės, kurios su kiekvienu atvykimu vis tuštesnės. Mama kuopė tą mėšlą ir vykdė visus nurodymus be jokių atsikalbinėjimų. Kolegos karts nuo karto klausdavo: „Rita, kiek ilgai tu šitaip tempsi, kiek jie dar pils mėšlo ant tavęs?“
Galiausiai birželio pradžioje vadovas darbuotojai pateikė susitarimą dėl darbo vietos palikimo. Anot dukros, moteris drebančiomis rankomis jį pasirašė: „Tai buvo viena iš didžiausių mamos klaidų, kitaip tu, dvasios ubage, kuris virkdei mano mamą nebūtum taip lengvai išsisukęs nuo visų Darbo kodekso pažeidimų.“
Pašnekovė tvirtina, jog susitarime nebuvo įvardintos priežastys, dėl kurių nutraukiamas darbas: „Ji jau žinojo, kad jos laukia toks likimas, nes vadovai ją nuolat engė, nekalbėjo, davė pačius prasčiausius darbus, kolegoms buvo liepta su ja nekalbėti ir nepadėti. Jos likimas buvo aiškus, mes tik ir laukėm dienos, kada tai įvyks. Mama buvo išsigandusi ir bijojo, todėl ir pasirašė. Tai buvo akivaizdus vadovų kerštas.“
Vadovavo direktoriaus sūnus
Susisiekus su įmonės „Tetirvinai“ direktoriumi Sauliumi Diliūnu, šis patikino, kad darbą moteris paliko abipusiu šalių susitarimu, sumokant įstatymų numatytą kompensaciją. D. Vaičaitienė patvirtino, kad mama gavo kompensaciją, kuri sudarė 750 eurų, neatskaičius mokesčių. Tačiau moters nedarbingumas, anot direktoriaus, neturėjo įtakos atleidimui.
Tiesa, svarbu paminėti, kad su Rita, kaip teigia jos dukra, daugiausia bendravo ir jai vadovavo direktoriaus sūnus Arnas, o su pačiu direktoriumi moteris esą beveik niekada neturėjo kontakto.
„Dažniausiai su mama tiesiogiai bendraudavo Arnas. Jis ir padavė jo vardu pasirašytą lapą, jog mamą perkelia į kitas pareigas. Po šio pasirašymo kontaktas nutrūko, jo įmonėje kurį laiką nebesimatė. Nežinau, galbūt specialiai buvo vengiama kontakto, kad mamai nekiltų daugiau klausimų“, – svarsto D. Vaičaitienė.
Atsakydamas į klausimus pirmiausia S. Diliūnas papasakojo, kaip atrodo melžėjos darbas: „Mūsų melžimo aikštelėje vienu metu melžiamos 48 karvės, prie kurių dirba 3 operatoriai-melžėjai. Visa sistema kompiuterizuota, tad galima pamatyti, per kiek laiko pamelžiamas vienas užėjimas (48 karvės). Čia panašiai kaip gamykloje prie konvejerio – visa brigada turi dirbti vienu ritmu.“
Darbuotoja dirbo per lėtai
Toliau visą situaciją su nukentėjusia darbuotoja vadovas pakomentavo išsamiau: „Pastebėjome, kad pradėjus dirbti minimai darbuotojai, prailgėjo melžimo laikas, nors karvių nepadaugėjo. Kadangi melžimo metu gyvuliai būna įsprausti į metalinį rėmą, todėl dėl pailgėjusio melžimo laiko jie mažiau pailsi, tampa irzlūs, neramūs, gali susižeisti patys ar sužeisti darbuotoją. Tuo pačiu mažėja primilžis, ilgėja darbo valandos, o nedidėjant darbo apimčiai, krenta įmonės ekonominiai rodikliai.
Pradėję analizuoti pamatėme, kad minima moteris nespėja dirbti kartu su kitais darbuotojais. Su ja kalbėjomės, prašėme pasistengti, dar suteikėme laiko. Dar po kurio laiko ji pasakė, kad greičiau dirbti ji negali. Taip sutapo, kad tuo metu ji patyrė rankos sumušimą ir gavo laikiną nedarbingumą. Negalėdami likti be darbuotojo, į jos vietą priėmėme darbuotoją, o jai grįžus, suteikėme kitą darbo vietą. Kadangi moteris, kaip žmogus, yra gera, vėliau ją grąžinome į buvusią darbo vietą, bet rezultatams negerėjant, nusprendėme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.“
D. Vaičaitienės teigimu, mama tądien 15 minučių ilgiau melžė karves, todėl be jokio įspėjimo buvo perkelta į kitas pareigas: „Nei raštiškai, nei žodžiu nebuvo sakyta, kad mama pasitaisytų, nes kitaip gali netekti šių pareigų. Vadovai kažkada kalbėjo tik su visa pamaina, kad darbas vyksta lėčiau nei kitos pamainos. Be to, mama tik laikinai grįžo į savo pareigas, nes viena darbuotoja savaitei gavo nedarbingumo pažymėjimą, todėl reikėjo ją pakeisti. Tai tikrai nebuvo laikoma dar vienu šansu mano mamai.“
Kaip pažymi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų yra darbo funkcija, kurią atliks darbuotojas. Be darbuotojo sutikimo esą šios sąlygos pakeisti negalima. „Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos”, – aiškina J. Kažkukauskaitė-Sarnickienė.
Ji taip pat priduria, kad Darbo kodeksas nenumato darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be jokios priežasties. Taigi norint nutraukti darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi bendrais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. „Nelaimingas atsitikimas darbe nėra ir negali būti atleidimo iš darbo priežastimi. Jeigu darbuotojas mano, kad atleidimas iš darbo neteisėtas, jis per vieną mėnesį gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją”, – komentuoja VDI atstovė.
Tokių atvejų – ne vienas
Maža to, D. Vaičaitienė tikina, kad šioje įmonėje toks atvejis tikrai ne vienintelis. Birželio 15 d. ji sužinojo, kad toje pačioje darbovietėje karvė užlipo kitai darbuotojai ant kojos, kuri lūžo, o įvykis esą buvo nurodytas buityje. Anot pašnekovės, nukentėję darbuotojai su baime atsisako savo pinigų gydymui ir pasirenka nesipykti su valdžia, nes kitu atveju esą jų laukia mamos likimas.
„Ir kiek šitiek įvykių? Trūkusios kepenys, lūžę šonkauliai, rankos, kojos, pirštai. Vadovai kalba, jog nelaimingų atsitikimų įmonėje nebuvo, nes įvykiai buvo fiksuojami buityje. Selekcininkė prie mano mamos vienai darbuotojai pasakė, kad negalima daryti kitaip nei nurodė vadovai. Jei nenori pyktis su valdžia, privaloma elgtis taip, kaip jie liepia. Kitu atveju laukia atleidimas iš darbo“, – pabrėžia pašnekovė.
Tuo metu įmonės vadovas aiškina, kad šiais metais ūkyje nelaimingų atsitikimų nebuvo: „Kaip ir kiekvienoje gamyboje, ypač žemės ūkyje, kur dirbama su gyvuliais, kurių elgesio neįmanoma nuspėti ar kontroliuoti, kartais įvyksta nelaimingų atsitikimų. Tokiu atveju jie fiksuojami taip, kaip tai numatyta įstatymų.“
Jis taip pat paneigė, kad darbuotojai Ritai buvo liepta pakeisti pareiškimą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbe, o buityje: „Tai yra netiesa. Tokio nurodymo nebuvo.“
Įvykį tyrė speciali komisija, bet į nukentėjusiąją nesikreipė
DELFI kreipėsi į VDI, kurios atstovė komunikacijai J. Kažukauskaitė-Sarnickienė patvirtino, jog Darbo ginčų komisija šiais ir praėjusiais metais nėra gavusi nei vieno šios įmonės darbuotojo skundo. Tačiau paaiškėjo, kad šį nelaimingą atsitikimą darbe tyrė bendrovės sudaryta dvišalė komisija, o tyrimo aktą pateikė VDI.
Kaip pasakoja VDI atstovė, lengvus nelaimingus atsitikimus tiria darbdavio sudaryta dvišalė komisija, kurią sudaro vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų. Ši komisija atlieka įvykio darbe tyrimą ir užpildo nustatytos formos dokumentą – nelaimingo atsitikimo darbe aktą. „Vadovaujantis šiuo aktu, „Sodros“ teritoriniame skyriuje įvykį pripažinus draudžiamuoju, draudiminėmis lėšomis apmokamas asmens nedarbingumas nuo pirmos nedarbingumo dienos“, – aiškina J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Anot jos, atliekant tyrimą nustatomos įvykio darbe metu buvusios ar susidariusios sąlygos, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatomos įvykio darbe priežastys bei prevencijos priemonės panašiems įvykiams darbe išvengti. „Įvykio darbe tyrimas įpareigoja įmonę nustatyti ar įvykio darbe priežastis yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir imtis prevencinių priemonių. Esant atsainiam požiūriui į nelaimingų atsitikimų prevenciją, įmonės vengia pripažinti daromus pažeidimus ir investuoti į prevencijos priemones“, – komentuoja VDI atstovė.
Įmonės direktorius pasidalino komisijos tyrimo išvadomis, kuriose pažymima, jog nelaimingo atsitikimo priežastis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas.
„Melžėja <…> turėjo saugotis galimo traumavimo karvės kojomis ir uodega bei būdama prie karvės nesilaikė saugaus atstumo nuo gyvulių ir atliko veiksmus, kurie paskatino gyvulio agresiją, ko pasekoje, karvė spyrė į darbuotojos dešinę ranką”, – rašoma tyrimo išvadose.
D. Vaičaitienė paneigė, kad kokia nors komisija apskritai kreipėsi į jos mamą: „Mama visiškai nieko apie tai nežino. Aš nežinau, iš kur jie traukia tuos duomenis, bet niekas apie šį įvykį jos nekalbino.“
Darbdaviai vengia traumas fiksuoti darbo vietoje
VDI atstovė pripažino, kad tokių atvejų, kai darbdavys vengia nelaimingus atsitikimus fiksuoti darbe, išties pasitaiko, tačiau VDI sužino tik apie pavienius atvejus, kai nukentėjusieji ar jų artimieji apie tai informuoja.
„Susižaloję darbuotojai, atvykę į gydymo įstaigą, turi informuoti gydytoją apie tai, kad įvykis nutiko darbe, pakeliui į darbą ar iš jo. Kadangi yra užfiksuojama, kad trauma įvyko darbo metu, darbdavys nebegali reikalauti nurodyti priešingai. Sunkių ir mirtinų sužalojimų darbe nuslėpti nėra galimybės, nes į darbo vietą atvyksta pirmąją pagalbą teikiančios tarnybos. Šiuos įvykius darbe tiria VDI ir teisėsaugos institucijos“, – sako J. Kažukauskaitė–Sarnickienė.
Anot jos, viena iš bandymo nuslėpti įvykį darbe priežasčių – nenoras vykdyti įvykio darbe tyrimo, nes įmonėje nėra pakankamo saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo svarbos suvokimo.