Augantis pelnas darbuotojų sąskaita
Kaip balandžio pradžioje skelbė „Lietuvos geležinkeliai“, įmonė praėjusiais metais uždirbo beveik 55 mln. Eur grynojo pelno, kai 2017 m. jis siekė 27 mln. Eur. Taigi šis rezultatas – rekordinis bendrovės istorijoje. LG darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ įsitikinimu, deklaruojamas pelnas auga ne dėl produktyvaus įmonės vadovybės darbo, o nukentėjusių eilinių darbuotojų, kurių bendrovėje dirba tūkstančiai, sąskaita.
„Normalu, jei šimtui darbuotojų nesumokėjo už vieną dalyką, dar dviem šimtams už kitus, tai per metus susikaupia didžiuliai pinigai. Skaičiuojame, kad apie 3-4 proc. šio pelno galbūt sudaro neišmokėti pinigai darbuotojams“, – svarsto „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.
Kaip pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI), nuo 2018 m. pradžios iki šių metų balandžio mėnesio Darbo ginčų komisija iš viso nagrinėjo 43 „Lietuvos geležinkelių“ darbo ginčus.
DELFI primena, jog visai neseniai buvo nagrinėtas kitas su įmone susijęs darbo ginčas dėl jubiliejaus proga darbuotojai neišmokėtos 300 eurų premijos. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, įpareigojantį darbdavį išmokėti šią sumą, tačiau, anot S. Fedaravičiaus, ši byla greičiausiai pasieks net ir Aukščiausiąjį Teismą, mat „Lietuvos geležinkeliai“ šį sprendimą apskundė.
Dėl pusės šimto eurų kovos iki galo
Šį kartą DELFI pasiekė dar vienas „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojo R. M. (vardas redakcijai žinomas – DELFI) skundas. Kaip rašoma VDI darbo ginčų komisijos nagrinėjamos bylos išvadoje, traukinio mašinistui R. M. vasario pradžioje po įprastos darbo kelionės buvo įteiktas iškvietimas kitai kelionei, nors tą dieną buvo numatytas poilsis. Visgi jis pasirašė susipažinęs su šiuo iškvietimu ir 22 val. atvyko į darbą, o jį baigė kitos dienos rytą. Kadangi jokio aptarimo su juo dėl darbo per išeiginę dieną nebuvo, darbuotojo nuomone, darbdavys už 7 val. darbo, pagal Darbo kodeksą, privalo sumokėti dvigubai.
Tuo tarpu darbdavys šias valandas apmokėjo įprastu tarifu ir išvadoje pažymėjo, jog darbuotojas sutiko būti iškviestas ir dirbti, todėl jo darbas nėra laikomas darbu poilsio dieną, nes savo parašu patvirtino, kad toks bus jo darbo laiko režimas.
„Įmonės darbuotojams visada yra apmokamas tiek darbas poilsio dienomis, tiek naktinis, viršvalandinis ar darbas švenčių dienomis. Tačiau šiuo atveju darbuotojas iš anksto sutiko su darbo grafiko pokyčiais ir perkėlė savo poilsio dieną. Darbo kodekso prasme toks darbas negali būti laikomas darbu poilsio dieną, todėl jam už darbą buvo sumokėta įprastiniu tarifu“, – situaciją komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Martynas Burba.
Jis taip pat pažymi, kad Darbo ginčų komisija nekonstatavo, kad visas R. M. darbas buvo atliekamas jo poilsio dieną, o tik esą nustatė, kad šiuo atveju darbuotojo poilsio diena automatiškai prasideda nuo kitos (kalendorinės dienos) paros.
Visgi išvadoje rašoma, jog darbdavys, planuodamas darbuotojų darbo laiką, privalo įvertinti darbo grafike nustatytas darbuotojo darbo ir poilsio dienas ir suteikti darbą tik darbo grafike nurodytomis darbo dienomis. Taigi darbo ginčų komisija pripažino, kad darbuotojas 7 val. dirbo savo poilsio dieną, tad darbdavys turi skubiai išmokėti trūkstamą sumą.
„Su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkame ir šiuo metu svarstome, kaip geriausiai pasielgti, kad ateityje išvengtume skirtingų interpretavimų“, – sako M. Burba.
Kaip teigia R. M. atstovas, geležinkelininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas S. Fedaravičius, nors mašinistui pati kelionė iš Radviliškio į Palemoną atsiėjo brangiau nei priteista suma – 41 euras, vyras vis tik siekia teisybės.
„Vyras pasakė, kad, jei būtų ir 2-3 eurai, jis darytų tą patį, nors išlaidos būtų dešimt kartų didesnės. Jei yra Darbo kodeksas, privalome jį vykdyti, nes žmogus dirbo išeiginę dieną. Generalinis direktorius išleidžia lokalinius teisės aktus ir savo nuožiūra keičia Kodeksą“, – akcentuoja S. Fedaravičius.
Kaip pažymi „Solidarumas“ teisininkas Vitalijus Jarmontovičius, negalima toleruoti nedeklaruoto ar iš dalies deklaruoto darbo, kai darbuotojui už darbą poilsio laiku nesumokama ar sumokama iš dalies.
„Lietuvos geležinkeliai yra viena didžiausių Lietuvos įmonių, todėl turi siekti aukščiausių standartų. Raginame bendrovės vadovybę sudaryti bendrovės ginčų komisiją, kurioje operatyviai būti išspręsti panašūs atvejai“, – komentuoja teisininkas.
Darbuotoji privalo vykdyti darbdavio valią
Išvadoje taip pat rašoma, jog atsižvelgiant į darbo specifiką, prekinių traukinių mašinistams darbo laiko pradžia pranešama įteikiant šakneles. Kiekvieną parą prekinių traukinių srautas įvairiomis kryptimis esą yra labai skirtingas, todėl iš anksto darbo grafike suplanuoti konkretaus traukinio mašinisto darbo laiko pradžią ir darbo trukmę reise yra itin sudėtinga.
„Prekinių traukinių mašinistai yra mobilūs darbuotojai, kurių darbo laikas dėl objektyvių priežasčių gali keistis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis geležinkelio darbo specifiką, numato teisę tokiems darbuotojams keisti darbo grafiką ne vėliau kaip prieš parą. Nagrinėjamu atveju grafikas buvo pakeistas net prieš ilgesnį laikotarpį“, – pažymi „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Tačiau Darbo ginčų komisijos nuomone, darbuotojo darbas per poilsio dieną būtų laikomas teisėtu, esant objektyviai pagrįstoms organizacinėms ar techninėms priežastims, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti, pavyzdžiui, įvykus traukinio gedimui, avarijai, grūsčiai ir pan. Tuo tarpu sąmoningas darbuotojo siuntimas į kelionę, likus 2 val. iki darbuotojo darbo dienos pabaigos, laikomas darbo organizavimo trūkumu, netinkamu planavimu, rašoma išvadoje.
Maža to, iškvietime darbuotojui nurodyta, jog jis besąlygiškai privalo atvykti į darbą nurodytu laiku ir išvykti tam tikru traukiniu. Atsižvelgiant į tai, jog darbuotojas privalo dirbti darbo grafike nurodytu laiku, jo neatvykimas būtų laikomas darbo pareigų pažeidimu. Taigi darbo pamainos pradžios nustatymas visiškai nepriklauso nuo darbuotojo valios, konstatuoja ginčų komisija. Tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ atstovai pateikia kitokią versiją.
„Pabrėžiame, jog darbo grafikas yra keičiamas tik su darbuotojo sutikimu. Jeigu darbuotojas nesutinka keisti darbo grafiką ir dirbti, tokiu atveju yra ieškoma kito darbuotojo. „Lietuvos geležinkeliai“ supranta, kad darbuotojai planuoja savo poilsio dieną ir laiką, todėl darbo grafikai keičiami tik jei darbuotojas sutinka, o savo sutikimą patvirtina raštu su parašu“, – dėsto M. Burba.
Darbuotojai neturi individualių mėnesio grafikų
Darbuotojo atstovas S. Fedaravičius patvirtina, jog jei darbuotojas gauna iškvietimą, jis negali nesutikti su nurodytu grafiku. Be to, jis priduria, jog darbuotojai neturi individualaus mėnesio grafiko, o apie kitą kelionę ir jos laiką sužino tik tą pačią darbo dieną. Susisiekimo ministerijoje ši problema yra sprendžiama, tačiau esą neefektyviai. Anot profsąjungos pirmininko, „Lietuvos geležinkeliai“ apskųsti administraciniam teismui, nes pagal 2003 m. Vyriausybės nutarimą, darbuotojai privalo turėti individualų mėnesio grafiką, tačiau jų iki šiol nėra.
„Mašinistai neturi darbo grafikų. Kai parvažiuoja iš kiekvienos kelionės, skirstytojai po paros ar dviejų užrašo kitai. Pavyzdžiui, grįžau penktą valandą vakare, tai įrašoma, kad kitos dienos septintą vakaro važiuosiu, tarkim, į Klaipėdą. Tada pasirašau, kad susipažinau su nauja kelione, važiuoju namo, turiu parą poilsio. Grįžtu iš Klaipėdos, ir vėl užrašo kitai kelionei. Taip visą mėnesį ir ištisus metus. Niekada darbuotojai neturi grafiko, tik patvirtintą mėnesio išeiginių dienų grafiką. Jiems patogu, bet ar čia normalus darbas, kai žmonės niekada nežino savo išeiginių arba negali planuoti švenčių. Kaip užrašo, taip privalo vykdyti“, – aiškina S. Fedaravičius.
Tokių atvejų – ne vienas
Profsąjungos pirmininkas taip pat pažymi, jog panašių atvejų, kai darbuotojams nesumokama dalis atlyginimo arba dėl kokių nors priežasčių yra diskriminuojami, bendrovėje – ne vienas.
„Darbuotojų yra tūkstančiai, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Turime tokios informacijos, kad tokių nukentėjusių žmonių tikrai yra daugiau, bet jie nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, nes bijo ir nenori būti viešinami. Administracijoje dirba apie tūkstantį darbuotojų, visi kiti – paprasti darbuotojai. Mašinistų pareigybėje yra apie 500 darbuotojų, tačiau yra ir kitų pareigybių darbuotojų, kuriems darbdavys nenori mokėti dvigubai. Taip ir susidaro tūkstančiai žmonių“, – spėja S. Fedaravičius.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ atstovas akcentuoja, jog visiems darbuotojams be išimčių yra apmokamas darbas poilsio dieną, jei toks pasitaiko, dvigubu tarifu, kaip ir numato Darbo kodeksas. Tačiau, anot M. Burbos, tai nėra dažna situacija, t. y. darbas poilsio dieną esą yra atliekamas retais ir išimtinais atvejais.
Kaip pažymi „Solidarumas“ teisininkas V. Jarmontovičius, ši profsąjunga su „Lietuvos geležinkeliais“ yra turėjusi daug teisinių ginčų ir šiuo metu dar trys laukia darbo ginčų komisijos sprendimo. Maža to, rengiama eilė ieškinių dėl darbuotojų kvalifikacijos.
„Situacija susidarė todėl, kad administracija nerodo didelio noro bendradarbiauti su profesine sąjunga ir kylančių darbinių klausimų spręsti tarpusavio susitikimų ir susitarimų, pavyzdžiui, įsteigtoje „Lietuvos geležinkeliai“ darbo ginčų komisijoje, metu“, – komentuoja teisininkas.
S. Fedaravičius atskleidžia planuojantis rašyti masinį – 30-50 žmonių – ieškinį dėl skirtingo darbo apmokėjimo. Kaip jis pasakoja, mašinistai suskirstyti į keturias klases, tarp kurių – vieno euro valandinio atlyginimo skirtumas, tačiau darbuotojai esą dirba identišką darbą. Anot S. Fedaravičiaus, 1 klasės mašinistas gali gauti apie 2 tūkst. eurų „į rankas“, skaičiuojant be viršvalandžių, o 3-4 klasės apie 1100 Eur.
„Pirmoje klasėje dauguma – pensinio amžiaus darbuotojai, kurie beveik niekur nevažiuoja, o sunkiausią darbą atlieka 3-4 klasės mašinistai, važinėjantys į kitus miestus. Norime panaikinti klases, nes tarp mašinistų vyksta aiški diskriminacija. Siekiame, kad visiems būtų mokama vienodai“, – pabrėžia profsąjungos pirmininkas.