Kaip, tapus vadovu, efektyviai vadovauti bendraamžių ar net vyresnių kolegų komandai? Kokie mokymai suteiks didžiausią naudą? Galiausiai, kaip auginti savo paties pamainą? – įžvalgomis apie tai pasidalijo „Transcom“ vyresnioji kokybės ir mokymų vadovė Rūta Mikalauskienė.
Smalsumas kaip tobulėjimo variklis
Klientų aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės „Transcom“ vyresnioji kokybės ir mokymų vadovė R. Mikalauskienė šiuo metu dirba su 80-ies kolegų komanda. Savo karjerą ji taip pat pradėjo kaip vieną jų – nuo klientų aptarnavimo specialistės.
„Tai buvo mano pirmoji ir, neskaitant trumpos pertraukos kitoje organizacijoje, vienintelė darbovietė. Gana greitai iš klientų aptarnavimo specialistės buvau paaukštinta į grupės vadovę ir netrukus jau turėjau šešiolikos žmonių komandą. Man labiausiai padėjo tai, kad būdama smalsi, nuolat domėjausi, kas, kaip ir dėl ko vyksta. Nieko nepriėmiau taip, lyg tai būtų savaime suprantama, viską norėjau išsiaiškinti. Taip lyg ir nepastebimai vis geriau išmaniau organizaciją, jos siekius ir darbo principus“, – pasakoja R. Mikalauskienė.
Rūtos teigimu, svarbus aspektas yra tas, kad jaunam vadovui negalima leisti užmigti ant laurų, o atvirkščiai – nuolat skatinti jį tobulėti ir augti kaip specialistui. Konkrečiu atveju, tapusi vadove, Rūta turėjo (ir tebeturi) aktyviai dalyvauti grupių vadovų mokymų programoje – čia nuolat siūlomi ir vykdomi lyderystės įgūdžių lavinimo, koučingo mokymai.
Tiesioginio vadovo vaidmuo
Trejus metus kokybės ir mokymų vadove dirbanti Rūta pabrėžia, kad antras jos sparčios karjeros „akseleratorius“ – tai nuolatinis tiesioginės vadovės palaikymas. Specialistė sako, kad būtent jos vadovė kantriai padėjo rasti atsakymus į daugelį profesinių klausimų.
„Beveik penkerius metus trukusi mūsų partnerystė suteikė didžiulę atspirtį. Vadovė manyje įžvelgė potencialą, matė mane kaip jos pasekėją – todėl labai tikslingai nukreipė profesiniu keliu. Dabar, pati būdama vadove, manau, kad šiose pareigoje kiekvienam būtina turėti žmogų, kurį jis augintų lyg savąją pamainą – pradedant nuo kolegos augimą skatinančių darbų delegavimo, pamokų juos vykdant“, – pasakoja kokybės ir mokymų vadovė.
Šiuo metu Rūta daugiau kaip pusantrų metų augina savo pasekėją, kuris dirba produkto specialistu. Rūtos teigimu, darbuotojo augimas prasideda nuo motyvuojančių darbų – išsiaiškinus, ką kolega norėtų išbandyti, kur tobulėti, jam skiriama atitinkama užduotis. Vėliau aptariami rezultatai, esant reikalui – pravedama koučingo sesija, žinoma, ištiesiama ir pagalbos ranka.
„Svarbiausia pamoka – abipusis lūkesčių išsakymas. Kai yra aiškūs ir apibrėžti tikslai vienas kitam, tai garantuoja tiek sėkmę komandoje, tiek asmeninį augimą. Šią, iš savosios vadovės gautą pamoką, naudoju dirbdama su komanda ir augindama būsimuosius vadovus“, – pasakoja R. Mikalauskienė.
Jauniems reikia asmeninio santykio
Rūta aukštesnės nei vidurinės grandies vadove tapo būdama tik kiek virš trisdešimties. Panašaus amžiaus šioje pozicijoje yra daugiau nei 95 proc. „Transcom“ darbuotojų – visi jie ir užaugo organizacijoje. Visgi, nepaisant stiprios integracijos ir vidinės kultūros išmanymo, didžiausiu šių vadovų iššūkiu yra... jų kolegos.
„Jaunesnio amžiaus darbuotojai nori visko čia ir dabar – ir mes tai priimame kaip šios kartos iššūkį. Investuojame daug laiko ir pastangų į jaunų darbuotojų edukaciją, mokome juos verslo etikos, streso valdymo ir netgi gebėjimo išlaukti teigiamų rezultatų“, – pasakoja Rūta.
Tarp jaunųjų Rūtos kolegų yra nemažai tokių, kurie užima grupės vadovo poziciją. Grupės vadovai stipriai prisideda prie įmonės kultūros formavimo: jų darbo vietos įrengtos drauge su komandomis, tad nuo šio specialisto elgsenos priklauso ir jo kolegų nusiteikimas.
„Tiek grupės vadovais dirbantiems jauniems profesionalams, tiek kitiems jauniems kolegoms itin svarbus asmeninis santykis. Jie noriai ir dažnai bendrauja visais rūpimais klausimais, todėl ir mes, aukštesnės grandies vadovai, stipriai palaikome bendravimui atvirą kultūrą“, – sako R. Mikalauskienė.
Rūta taip pat priduria, kad jos durys visuomet atviros bet kuriam komandos nariui. Bent kartą per savaitę susirinkimuose su komandoje dirbančiais grupės vadovais ji aptaria kilusius iššūkius, bando drauge rasti geriausius sprendimus ir dalijasi patirtimi.
Kompromisai būtini
R. Mikalauskienė pabrėžia matanti labai aiškią takoskyrą tarp jaunųjų ir vyresnės kartos darbuotojų. Jauni darbuotojai yra darbštūs, smalsūs ir atsakingi, tačiau savo darbo jie netapatina su savo gyvenimu.
„Jaunesni darbuotojai, priešingai nei vyresnieji kolegos, griežtai nebenori rutininio darbo. Atliekamose užduotyse jie ieško prasmės, todėl ir mano, kaip vadovės, užduotis su jais – kiek kitokia. Padedu jiems įsivertinti, koks darbas būtų įdomiausias, ir kur jie labiausiai norėtų save realizuoti“, – vadovo iššūkiais dalijasi Rūta.
Specialistė priduria, kad jaunosios kartos kolegų įmonėje vis daugėja, jie užima vadovaujančias pozicijas, dėl to tenka suderinti ir skirtingų kartų mentalitetus.
„Jeigu vadovo poziciją užima jaunesnis asmuo, tai vyresniesiems kolegoms – taip pat ir vadovaujančiose pozicijose – tenka priimti lankstesnes žaidimo taisykles (šypsosi). Pastebėta, kad jaunesnioji karta gerų rezultatų pasiekia tik tada, kai nėra spraudžiama į griežtus rėmus. Aišku, konfliktų kyla, bet juos sprendžiame paprastai ir atvirai – aptariame, koks yra bendras tikslas, ir ar tikrai tas lankstesnis kelias yra jau toks neįmanomas“, – apibendrindama šypteli R. Mikalauskienė.