Papasakojo, kaip susikurti asmeninį prekės ženklą ir kokiuose socialiniuose tinkluose tai daryti: žinomumas padeda uždirbti daugiau

„Dirbdami su savo asmeniniu prekės ženklu tikslingiau augame kaip profesionalai, be to, lengviau tampame atpažįstami savo industrijos atstovams, paprasčiau dalintis žiniomis socialinėje medijoje, konferencijų scenose, žiniasklaidoje“, – pranešime žiniasklaidai sako asmeninio prekės ženklo ekspertė, „Promefile“ įkūrėja ir vadovė Guoda Sakalauskienė.

– Šiandien visi kalba apie asmeninį prekės ženklą, bet dar ne visi jį moka tinkamai kurti. Papasakokite, kodėl kiekvienam savo srities specialistui tai svarbu?

– Asmeninis prekės ženklas (angl. personal branding) tampa aktualus, nes tikslingiau ir greičiau padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus: pagalvojame, kaip norime save pristatyti nepažįstamiems, ką norėtume, kad apie mus pasakotų kiti, su kuo norime būti pažįstami, kokia informacija apie mus turėtų būti matoma, kai mus kas nors gūglins. Patraukliausias asmeninio prekės ženklo efektas daugumai klientų yra tas, kad žinomumas padeda uždirbti greičiau ir daugiau, t. y. atsiranda papildomų pajamų šaltinių, generuojamos stabilesnės arba netgi didesnės pajamos už tiesioginę veiklą, taip pat atsiranda daugiau galimybių pasirinkti, kaip ir su kuo norime dirbti, o kartais – ir įdomiau gyventi.

– Patarkite, nuo ko reikėtų pradėti?

– Kiekvienas žmogus turi asmeninį prekės ženklą, nesvarbu, ar dirba su juo, ar ne. Aplinkiniai dažnai iš įvairių šaltinių jau turi susidarę nuomonę apie mus – kartais ją susikuria pabendravę su mumis vos 5 minutes, kartais – iš to, ką randa apie mus internete. Juk šiandien tapo natūralu žmonėms vieniems kitus gūglinti, tyrinėti ir pirmą įspūdį susidaryti iš to, ką mato į paieškos sistemą įvedę vardą, pavardę ar net telefono numerį.

Efektyviausias kelias, kurį rekomenduočiau, labai paprastas: įsivardykime tikslą, pagalvokime, kaip norime save pristatyti, kokiomis mintimis galime dalintis viešai, su kuo pageidaujame būti siejami ar pažįstami. Gal jūs norite būti žinomas ne tik Lietuvoje, viešai dalintis savo žiniomis ir įžvalgomis arba norite rengti savo mokymus – tai tik keli tikslai, kuriuos girdžiu iš savo klientų.

Pagalvokite apie 3–5 konkrečius raktažodžius ar junginius (savo pozicionavimą), su kuriais norite būti siejamas (o gal jau ir esate siejamas), pvz., turint žinių rinkodaros srityje ir galvojant apie savo ekspertiškumą, bent vienas iš raktinių žodžių turi būti „rinkodara“. Visa kita priklauso nuo to, ką norite apie save paryškinti, pabrėžti prisistatydami kitiems. Suprantama, kad mūsų ekspertiškumas turi būti matomas ne tik kasdienėje veikloje, bet ir pasirinktoje socialinėje medijoje.

Padarius šiuos namų darbus, t. y. suformulavus sau ilgalaikį monetizuojantį (atnešantį piniginės naudos) tikslą bei padirbėjus su savo pozicionavimu, tampa aišku, kokiomis temomis galėtume kalbėti, kokiuose kanaluose turėtume būti matomi, kad patrauktume reikalingų žmonių dėmesį.

– Keliuose ir kokiuose socialiniuose tinkluose rekomenduojama būti prisiregistravus bet kokios srities ekspertui?

– Didžioji dalis socialinės medijos vartotojų yra vadinami pasyviais stebėtojais, skaitančiais, reaguojančiais į kitų žmonių kuriamą turinį, bet jo nekuriančiais. Šiems pasyviems socialinių medijų skaitytojams rekomenduojama turėti „tvarkingas paskyras“, kur matomas profilis su nuotrauka (ar avataru) ir užpildyta informacija, leidžiančia identifikuoti, kad paskyra priklauso jums, juk, pavyzdžiui, jei kas nors norėtų parašyti jums žinutę, turėtų būti tikri, kad ji jus pasieks.

Atsakant į klausimą, keliuose socialiniuose tinkluose optimalu turėti paskyras, patirtis rodo, kad dažniausiai žmonės pasirenka iki 3 socialinių tinklų, kuriuose praleidžia laiką naršydami, o 1–2 socialinius tinklus laiko esminiais, kuriuose ir patys aktyviai kuria turinį.

Socialinio tinklo pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių: ko siekiame, su kokiais žmonėmis norime dalintis savo mintimis, kur tie žmonės buriasi – LinkedIn, Instagrame ar TikTok’e? Kiekvienas socialinis tinklas turi savo specifiką, savo auditoriją, savo turinio transliavimo formas.

Pavyzdžiui, Facebook’e žmonės labiau ieško pramogos, pasibūti su draugais, todėl čia vyrauja labiau įprastinis, buitinis turinys: tekstai buitiškesni, be profesinio slengo, matomos asmeninį gyvenimą atspindinčios fotografijos ar vaizdo siužetai, daugiau emocinio komentavimo dėl įvairialypės auditorijos.

Tuo tarpu LinkedIn šiuo metu vyrauja su profesine veikla ar verslu labiau susijęs turinys. Čia dažnesnės industrijų naujienos, tendencijos, pasiekimai, partnerystės, patirtys ar mintys iš darbinės aplinkos, tekstai dažnai pozityvūs, apgalvoti, argumentuoti, neretai gilūs ir ilgi, jungiami su įspūdį pastiprinančiomis ar įrodančiomis fotografijomis bei vaizdo siužetais. Prieš apsisprendžiant, kurį socialinį tinklą rinktis, reikėtų atsakyti į klausimą, kuriame daugiau gauname ar gautume asmeninės naudos?

– Kada socialiniai tinklai gali padėti karjerai, o kada pakenkti?

– Socialinių tinklų paskyros užima svarbią vietą, nes jos labai patinka „Google“, ypač, jei paskyros vardas ir pavardė sutampa su žmogaus vardu ir pavarde. Tokiu atveju „Google“ paieškos rezultatuose paskyros yra rodomos aukštai ir dažnai lankomos svečių.

Stebint gerus pavyzdžius, galima įvardyti, kad šiandien sau padeda ir ryškiau internetinėje erdvėje spindi tie žmonės, kurie jau investuoja laiko į savo skaitmeninį „aš“, pavyzdžiui, atsinaujina kontaktus, profilio fotografiją, tikslingai ir nuosekliai dirba su savo įvaizdžiu internetinėje erdvėje, stiprina reputaciją, skelbdami ne tik atostogų ar vakarėlių nuotraukas, bet ir ekspertinę patirtį kurdami turinį. Tai darydami mes visada gauname naudos – atrandame bendraminčių ir patys tampame įdomūs kitiems.

Ir priešingai, jei neskiriame dėmesio savo vadinamajai internetinei personai, prarandame galimybes – juk šiandien pirmą įspūdį apie mus vis dažniau kuria tai, ką žmonės randa „Google“, ką apie mus pasakoja socialinės medijos paskyros. Tai, kaip mes ten atrodome, ką apie save pasakojame, su kuo draugaujame, suformuoja nuomonę, kuri tikrai galėtų būti geresnė, jei nors kiek tam skirtume laiko. Neužpildytos, pilnos netinkamų komentarų, pamirštų „pikantiškų“ fotografijų ar kitokios informacijos (kuri pasirodo pačiu netinkamiausiu metu) paskyros ne tik mums nedirba, bet ir kenkia.

– Šiandien jau sunku suprasti: ar reikia aukščiausio lygio vadovui „šokti TikTok’e“?

– Prekės ženklų „žmogiškėjimo“ tendencija jau ryškiai matoma keletą pastarųjų metų, todėl įmonių vadovai ar įkūrėjai turi daugiau sekėjų socialiniuose tinkluose nei jų valdomų kompanijų prekės ženklai. 82 proc. žmonių labiau pasitiki kompanija, kurios vadovai yra aktyvūs socialinėje medijoje, nes klientai priima sprendimus pirkti produktą ar naudotis paslauga, žinodami, kokia komanda, kokie vadovai už to stovi, todėl pastebimas vis intensyvesnis investavimas į darbuotojų asmeninius prekės ženklus, kad jie tinkamai atstovautų kompanijai ne tik socialinėje medijoje, bet ir internete.

– Kada galima, o kada nerekomenduotina dalintis savo asmenine patirtimi Instagrame ar Facebook’e?

– Ribą, kiek rodyti savo asmeninio gyvenimo, – kiekvienas nusibrėžiame pats. Svarbiausia sąlyga – nepakenkti sau, artimiesiems, kolegoms ar organizacijai, kuriai atstovaujame. Dažniausiai susiduriame su reputaciniais momentais, kurie kartais būna tiesiog „neskanūs“, pvz., per karantiną, kai visi sėdėjome „uždaryti“, nebuvo etiška demonstruoti savo atostogų nuotraukų. Tai formuoja požiūrį, kad žmogus tiesiog „nepagauna konteksto“, nesupranta, ką verta rodyti tik artimiausiam ratui, o ką – platesnei publikai. Šiek tiek išmokome, kad skelbiamas turinys gali būti nukopijuotas, nuo to nesame apsaugotas nė vienas, tad filtruokime, jei dar to nedarome, kokiu turiniu dalijamės ir, jei jau abejojame, ar fotografija yra tinkama kelti į socialinį tinklą, geriau jos neviešinkime net ir Instagramo istorijoje. Neigiamų emocijų kartais verta atsikratyti išrašant jas ne Facebook’o žinutėje, o baltame popieriaus lape – jei po 2 val. turinys vis dar atrodys aktualus, publikuokite jį.

– Kokiuose socialiniuose tinkluose paskyras turite, kuriuose esate aktyviausia ir kodėl?

– Mano pačios internetinė higiena, kalbant apie socialinę mediją, labai paprasta – 3–4 socialiniai tinklai, kuriuose esu stebėtoja, ir LinkedIn, prie kurio prisijungiau 2011 metais ir kurio fanė esu iki šiol. Man įdomu būti aktyvia LinkedIn bendruomenės dalimi, nes čia aš pati kuriu turinį, turiu bendruomenę, kuri mane seka, pati „įsikraunu“, gaunu peno diskusijoms, skaitau kitų žmonių kuriamą turinį, pastebiu tendencijas. Nors lietuviška LinkedIn bendruomenė atrodo nedidelė ir pažįstama, vis dėlto šiandien čia yra daugiau nei pusė milijono tautiečių, tad kiekvieno mūsų asmeninis Linkedin profilis atliepia vis daugiau vaidmenų. Dažnai jis tampa mūsų parašu, prisistatymu, pirmuoju įspūdžiu internetinėje erdvėje, socialinio statuso demonstravimu ar pardavimo kanalu. Naudoju šį socialinį tinklą ne tik pati, bet ir skatinu daryti tai kitus todėl, kad matau, kaip šis socialinis tinklas generuoja stabilias pajamas, atveda naujų klientų, suteikia vis naujų galimybių turinio kūrėjams, palengvina pažintis su reikalingais žmonėmis.

– Kokius dažniausiai klausimus jums užduoda žmonės, norintys pradėti kurti savo asmeninį prekės ženklą, bet vis dar tam nesiryžtantys?

– Dirbdama su klientais pastebiu, kad dažniausi klausimai, kalbant apie asmeninį prekės ženklą, yra tokie patys: nuo ko reikėtų pradėti dirbti, kokie veiksmai būtų prioritetiniai, ko reikėtų nedaryti, kaip vyksta pats asmeninio prekės ženklo stiprinimo procesas, koks jo rezultatas, kaip matuoti progresą, kaip patekti į žiniasklaidą, apie ką komunikuoti Linkedin, kaip kurti gerą įspūdį internete, kaip įvertinti, ar jau esu savo srities ekspertas, ir pan.

Įdomiausia man matyti ir priežastis, kodėl vis daugiau žmonių pradeda rūpintis savo asmeniniu prekės ženklu. Kartais priežastys būna racionalios, pagrįstos tikslais: „noriu dalintis“, „noriu daugiau uždirbti“, „noriu daugiau prasmės“, „noriu būti labiau žinoma (-as)”, o kartais – veikiamos emocinių momentų, pavyzdžiui, kažkas mažiau išmanantis profesinę sritį tampa industrijos balsu, kažkas dalija „paviršinius“ ekspertinius patarimus. Todėl edukacija ir sistemingas darbas kartu atveria daugiau pasirinkimo galimybių ir pačiam klientui.

– Kaip kilo mintis sukurti platformą, kurioje galima rasti pagrindines profesionalų paslaugas?

– Ryškėjant tendencijai stiprinti savo asmeninį prekės ženklą (angl. personal branding), atsirado specializuotų paslaugų poreikis. Sugaištama nemažai laiko, kol randamas geras fotografas, dizaineris, stilistas, todėl sukūrėme platformą, kurioje galima rasti visas populiariausių Lietuvos profesionalų paslaugas.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.