Objektyvi realybė kiek kitokia – žmonių skirstymas į „vyturius“ ir „pelėdas“ tėra vienas iš plačiai paplitusių mitų. Į vadinamuosius pelėdas ir vyturius pažvelgus iš arčiau pasidaro aišku: vieni jų turi tvarkingą miego režimą, kitų miego režimas yra chaotiškas. Sau priskiriantys „pelėdos“ titulą yra antrieji, turintys netinkamus miego įpročius. Dalis „pelėdų“ išgirdę šį mano teiginį ima ginčytis, kad jie visą gyvenimą eidavo miegoti naktį, o keldavosi, jei tik būdavo galimybė, jau įsidienojus. Taip, tikra tiesa – kai kurie šių žmonių netinkamus miego įpročius suformavo paauglystėje, o gal net ankstyvoje vaikystėje.
Visų pirma, yra labai svarbu suprasti tai, jog naktinis produktyvumas tėra viena iš iliuzinių efektyvumo didinimo priemonių. Naktimis dirbti didžiausią stimulą jaučia prastai planuojantys savo laiką, taip pat – labai išsiblaškę žmonės. Pastariesiems naktį dirbti daug lengviau todėl, kad tokiu laiku yra daug lengviau susikaupti – dieną, priešingai nei tamsiuoju paros metu, dėmesį blaško įvairūs išoriniai dirgikliai (nuolat skambantys telefonai, su įvairiausiais klausimais kartas nuo karto besikreipiantys kolegos, į el. paštą be perstojo atkeliaujantys laiškai ir t. t.), o štai naktį, kai visi suminga, ateina laikas darbams, kurie nebuvo atlikti dienos metu.
Kaip jau minėjau, tokiu ritmu besidarbuodamas žmogus nejučia apgauna pats save. Dirbdamas naktimis ir būdamas chroniškoje miego trūkumo būsenoje, žmogus kasdien vis labiau save sekina, gebėjimas efektyviai dirbti silpnėja, darbo tempai lėtėja, o tinkamų sprendimų priėmimui prireikia vis daugiau laiko. Klaidų pasitaiko vis dažniau, kol galiausiai sušlubuoja sveikata. Tonuso palaikymui dienos metu reikia vis daugiau kavos arba energetinių gėrimų. Pelėdos, ar ši būsena kartais nepažįstama iš jūsų karčios asmeninės patirties?
Pasižiūrėkite į savo dienotvarkę ir, pastebėję, kad vakaro poilsio valandas neretai pasiglemžia darbiniams reikalams ar mokslui skirtas laikas, nerizikuokite – palengva atsisakinėkite įpročio dirbti naktimis. Norint palaikyti sveiką miego režimą ir turėti kokybiškai funkcionuojančias smegenis (būtent jos visų pirma kenčia nuo miego trūkumo) eiti miegoti rekomenduojama tarp 22–23 val. ir, išmiegojus 7-8 valandas, keltis 5-6 val. ryte.
Pradėjus ugdyti šį įprotį tikėtis, kad miego įpročius pakeisti pavyks iškart – neverta. Vienas dažniausių pasiteisinimų, kokį tenka girdėti iš tų, kurie pabando ir greitai nuleidžia rankas: „Aš nuėjau miegoti anksčiau, bet negalėjau iš karto užmigti, todėl atsikėliau, pasiėmiau kompiuterį ir pradėjau dirbti.“ Arba: „Aš negalėjau užmigti, varčiausi 15 minučių, tada supratau, kad vis vien nesimiegos, pasiėmiau knygą ir skaičiau iki 4 valandos ryto.“
Pradėkite nuosekliai dirbti su miego įpročiais: eikite miegoti pusvalandžiu anksčiau suprasdami, kad savaitę ar dvi noras grįžti prie senojo ritmo bus stiprus. Atsispirkite tam. Po savaitės dar pusvalandžiu paankstinkite miego laiką ir po mėnesio-dviejų pastebėsite, kaip stipriai gerėja jūsų produktyvumas, nuotaika ir bendras tonusas.