Sukčiai nusitaikė į darbo skelbimus – išvardijo, kokie ženklai išduoda apgaviką

Galima drąsiai teigti, kad socialiniu tinklu „LinkedIn“, turinčiu daugiau nei 900 mln. vartotojų, naudojasi dauguma savo srities profesionalų. Pavyzdžiui, ieškodami darbo, profesinių kontaktų, įdarbindami kitus ar reklamuodami savo verslą. Tačiau dėl tos pačios priežasties, dėl kurios šis socialinis tinklas yra toks populiarus, jis susiduria ir su saugumo iššūkiais.

Melagingų įrašų – milijonai

„Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai kuria netikrus „LinkedIn“ profilius tam, kad galėtų vykdyti atakas prieš nieko neįtariančius asmenis ir įmones. Jie patraukliais darbo skelbimais vilioja darbuotojus, kad įkalbėtų atskleisti asmeninę, jautrią, informaciją, kurią vėliau panaudoja saviems tikslams. Pavyzdžiui, nusikaltėliai el. laišku siunčia virusą, bando įsilaužti į kompiuterį ar asmeninę žmogaus banko sąskaitą ir pan.“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja komunikacijos agentūros „Brandnomika“ vadovas Robertas Šapalas.

Nuo pandemijos pradžios smarkiai padaugėjo sukčiavimo atvejų, susijusių su įdarbinimu, nes nuotolinis darbas tampa norma, o darbdaviai – vis labiau priklausomi nuo bendravimo internetu. Didelei daliai darbuotojų skelbime rasta frazė „nuotolinis darbas“ nebekelia klausimų, tačiau sukčiams ji tampa aukso vertės, mat darbo pokalbiai taip pat gali vykti internetu ir net nebūtina kviesti apsilankyti biure.

Melagingų darbo skelbimų gausu ne tik „LinkedIn“, bet ir kituose socialiniuose tinkluose. Su įdarbinimu ir įdarbinimo agentūromis susijusių sukčiavimo atvejų skaičius 2020–2021 m. išaugo beveik tris kartus – nuo 7 324 iki 21 848 trečiąjį metų ketvirtį. Apie tai pranešta ir JAV Federalinei prekybos komisijai.

„LinkedIn“ informavo, kad per pirmąjį 2022 m. pusmetį iš platformos pašalino 87,1 mln. sukčių ar melagingo turinio įrašų. Ir nors įmonė aktyviai kovoja su sukčiais – turi tam skirtą komandą, naudojančią žmogiškuosius išteklius ir automatizuotų apsaugos priemonių derinį – ragina vartotojus atkreipti dėmesį į galimo sukčiavimo požymius kiekviename darbo paieškos etape.

Yra keletas lengvai prieinamų būdų, kaip suprasti, ar būsimas darbdavys nėra tiesiog melagis, „žvejojantis“ darbo ieškančius žmones.

Netikros paskyros

„Kiekvienas gali susikurti „LinkedIn“ profilį ir tam neprivalo įrodinėti, kad jo pateikiama informacija yra teisinga. Tačiau ieškant darbo nesunku ir labai naudinga patiems patikrinti galimą darbdavį ar įmonės atstovą. Bendraujant su potencialiu darbdaviu galima paprašyti pateikti daugiau informacijos, nors dažniausiai profesionalai tai pasiūlo net neprašius. Jeigu galimas darbdavys atsisako tai padaryti, naudinga pačiam paieškoti informacijos apie žmogų ar įmonę, tačiau darbdavio atsisakymas pats savaime rodo, kad kažkas negerai“, – pastebi R. Šapalas.

Legalios įmonės bei žmogiškųjų išteklių atstovai turi profilius, kuriuose nuolat pateikiami duomenys apie jų ilgalaikę veiklą. Jei pastaruoju metu profilyje nebuvo naujų įrašų, asmuo, siūlantis darbą, turi mažai kontaktų ar nekomentuoja kitų įrašų, būkite atsargūs, nes įsitraukimas socialiniame tinkle yra pagrindinė visų įdarbintojų užduotis. Taip pat atkreipkite dėmesį į profilio nuotrauką. Jeigu jos nėra – tai aiškus ženklas, kad bendraujate su nepatikimu asmenimi.

Elektroninio pašto adresas ir laiškai

„Bene pirmasis oficialus kontaktas su darbdaviu per nuotolį vyksta telefonu arba susirašinėjant elektroniais laiškais. Atkreipkite dėmesį, jei darbdavys pasiūlymą siunčia naudodamas nemokamas žiniatinklio el. pašto paskyras. Tai gali būti „Yahoo“ ar „Gmail“ tinklo adresas, kurių bendraudami oficialiais klausimais nenaudoja profesionalių verslų atstovai“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Kai kurie sukčiai yra kruopštūs, tad skiria laiko sukurti gramatiškai taisyklingus laiškus, tačiau dažnai jie atrodo visiškai neprofesionaliai. Jei elektroniniame laiške yra daug skyrybos ar rašybos, gramatikos klaidų, netaisyklinga didžiųjų raidžių rašyba, gali būti, kad turite reikalų su sukčiumi.

Asmeninės informacijos ir pinigų reikalavimas

Aptariant galimo darbo galimybes su įdarbintoju nereikėtų klausti ar pateikti tam tikros informacijos.

„Pavyzdžiui, prieš pateikiant paraišką, jūsų neturėtų būti prašoma už ką nors sumokėti. Kartais sukčiai prašo sukurti naują banko sąskaitą, tuomet – reikalauja jos informacijos arba nukreipia į svetainę, kurioje, esą, būtina užpildyti kredito ataskaitos formą. Nedarykite to. Tokius prašymus sukčiai dažnai pateisina noru įtraukti naują darbuotoją į bendrovės draudimo sistemą“, – atkreipia dėmesį Šapalas.

Patikimi įdarbintojai gali paprašyti naujausio gyvenimo aprašymo, kontaktinės informacijos, atlyginimo lūkesčių ir rekomendacijų, tai – įprasta praktika. Taip pat jie argumentuotai paaiškins, kokioms reikmėms bus naudojama ši informacija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nepradėjus oficialaus įdarbinimo proceso nereikėtų nurodyti savo gimimo datos, asmens kodo bei kitos jautrios informacijos.

Jei galimas darbdavys prašo internetu užpildyti kokią nors formą, pirmiausia reikia patikrinti adresą ir įsitikinti, kad svetainė, į kurią esate nukreipiamas, yra saugi. Jei adrese trūksta „s“ ir jis prasideda „http://“, o ne „https://“ – nuoroda nėra saugi.

Per gerai, kad būtų tiesa

Sukčiai dažnai imasi papildomų žingsnių, kad jų darbo pasiūlymas atrodytų kuo patrauklesnis. Taip daroma norint privilioti žmones dalintis jautriais duomenimis. Jei darbo skelbimas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai, taip ir yra.

Daugumoje pareigybių aprašymų išvardinami privalumai, tačiau netikruose darbo skelbimuose dažniausiai pateikiamas per ilgas jų sąrašas. Kai kuriais atvejais nereikalaujama jokios patirties, o darbo valandos – trumpesnės nei įprasta siūlomoms pareigoms.

„Netikruose darbo skelbimuose dažnai siūlomi itin dideli atlyginimai, kurie yra visiškai nerealūs. Jei pradinis darbo užmokestis – daug didesnis nei vidutinis arba įprastas srityje, kurioje dirbate, didelė tikimybė, kad pasiūlymas – netikras. Jei atlygis, kurį jums siūlo įdarbinimo darbuotojas, neatitinka būsimų pareigų, turite pagrindo suabejoti, ar jį siūlantis žmogus yra patikimas“, – sako komunikacijos specialistas.

Socialinis tinklas „LinkedIn“ tapo platforma, leidžiančia daugeliui tobulėti profesinėje srityje. Apmaudu, kad kai kas tai daro siekdamas pakenkti kitam. Todėl „LinkedIne“ reikėtų labai atidžiai tikrinti informaciją.

***
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Tai įdomu!“ dalis. Ciklas skirtas papasakoti skaitytojams apie įdomius žmones, jų karjeros pokyčius, įspūdinga veikla užsiimančias organizacijas. Jei jūs toks esate arba tokių pažįstate, susipažinkime. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.