Šeimos gydytoja Petrauskienė – apie savo pomėgį: jei nefotografuočiau, turbūt pieščiau ar kurčiau drabužius

Mitas, jog kūrybiškumas yra reikalingas tik profesionaliems menininkams. Kūrybine veikla užsiima įvairių sričių specialistai: mokytojai, mokslininkai, verslininkai ir net nusipelnę Lietuvos medikai. Jau beveik 10 metų uždariusi poliklinikos duris šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė, šiemet pelniusi „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimą, pasineria į augalų fotografijos pasaulį. Ar medikė atrado fotografiją, ar fotografė – mediciną? Kaip kūrybinė veika padeda darbe? Kaip atrasti laiko kūrybinei veiklai?

„Fotografija susidomėjau gimus pirmam vaikučiui. Vyras padovanojo tuomet dar sunkiai prieinamą skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą, jog galėčiau įamžinti akimirkas mūsų šeimos albumui. Pamažu vis giliau įsitraukiau į fotografijos pasaulį – pradėjau fiksuoti ne tik šeimos narius, bet ir augalus. Tuomet pradėjau mokytis fotografijos subtilybių socialinėje erdvėje, lankiau Gintauto Trimako kursus. Labai daug domėjausi, skaičiau, mokiausi techninių dalykų“, – pranešime žiniasklaidai prisimena gydytoja.

Estetinį pajautimą E. Petrauskienė pradėjo ugdyti dar ankstyvoje vaikystėje: „Gydytoja norėjau būti visada. Vis dėlto, greta domėjimosi gamta mane visad lydėjo kūrybiškumas – mėgau piešti, daryti visokius rankdarbius, atvirukus. Niekada nesimokiau vizualiųjų menų rimčiau, tik muzikos mokykloje grojau violončele. Tačiau pačiai visada norėjosi ieškoti grožio ir suprasti, kaip jis kuriamas.“

Kūrybinė veikla padeda įveikti stresą

Gydytoja pasakoja, kad fotografija jai padeda atsigauti nuo įtampos, patiriamos gydytojos darbe.
„Kai leidi mintims pailsėti, kai jas nukreipi į visai kitą sritį, savo laisvalaikį užpildai pozityviu turiniu, tai į darbą grįžti visada yra lengviau. Manau, kad taip veikia bet koks užsiėmimas, kuris skiriasi nuo profesinės veiklos. Tai gali būti amatas, maisto gamyba, poilsis ar fizinis aktyvumas gamtoje. Taip nutiko, kad man tai – fotografija“, – dalijasi E. Petrauskienė.

Kasdienis darbas vienoje iš Vilniaus poliklinikų, anot gydytojos, nors ir džiugina savo prasme, bet kartu ir vargina, sukelia nemažai įtampos.

„Mėgstu savo tiesioginį darbą ir tikrai džiaugiuosi galėdama padėti savo pacientams dėl iškilusių sveikatos bėdų. Jaučiuosi reikalinga dirbdama prasmingą darbą. Fotografija – laisvalaikio užsiėmimas, kuriuo patenkinu savo kūrybiškumo poreikį bei leidžiu mintims atitrūkti nuo įtampos darbe. Nukreipus mintis nuo rūpesčių, kitų žmonių problemų, atsiranda daugiau vidinių resursų grįžti į darbą. Todėl net neabejoju, kad jei nebūčiau atradusi fotografijos, užsiimčiau kita kūrybiškumą išlaisvinančia veikla, galbūt pieščiau ar kurčiau drabužius“, – teigia E. Petrauskienė.

Gydytoja pastebi, kad nukreipti mintis nuo darbų – būtina: „Dėl profesinio nuovargio atsiranda perdegimas ir su juo susijusios problemos – mažėja mūsų empatija, kantrumas. Taip rizikuojame patirti daugiau konfliktinių situacijų šeimoje, darbe. Kūrybiškumas prisideda prie mūsų emocinės sveikatos gerinimo. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau iniciatyvų skatinti kūrybiškumą organizuojant projektus ir valstybiniu mastu, kaip pavyzdžiui tai daro Kultūros ministerija. Ypatingai svarbu, kad tai yra nukreipta ne tik į profesionalius meno atstovus, bet ir kūrėjus mėgėjus. Manau, jog reikia skatinti visuomenę kalbėti apie kūrybiškumą, jo naudas, būdus jį ugdyti ir įprasminti. Juk kūrybinės veiklos nauda žmogui labai įvairiapusiška – tai ir būdas save realizuoti, pasiilsėti po ilgos dienos darbe, plėsti akiratį, o gal net ir užsidirbti papildomai.“

E. Petrauskienė atskleidžia, kad mąstydama apie kuriamą atvaizdą ar kompoziciją ji pasikrauna teigiamų minčių. Tai pataria daryti ir kitiems.

„Jei nuolat būtume gražioje aplinkoje ir nepaliautume ja žavėtis, tikėtina, kad mūsų mintys taptų šviesesnės ir pozityvesnės. Juk stebint gražią gėlių puokštę, būnant nuostabiame sode ar natūralios gamtos kampelyje įspūdis būna toks, kad mes nejučia pradedame šypsotis. O tai yra geriausias vaistas nuo įtampos, streso. Yra net psichoterapinės praktikos, kurių metu skatinama tiesiog be priežasties juoktis ir šypsotis. Nes tai išties padeda. Taigi, labai svarbu matyti grožį ir juo žavėtis. Aš renkuosi ne tik matyti, bet ir bandyti parodyti kitiems, kaip grožį matau aš“, – sako E. Petrauskienė.

Gamta žavėjosi nuo vaikystės

Vaikystėje gimė ir gydytojos žavėjimasis gamta: „Tai yra absoliutus grožio šaltinis. Norisi ją įamžinti ir grožėtis.“ Todėl ir E. Petrauskienės šlapio kolodijaus technika atliekamose nuotraukose įamžinami būtent augalai.

„Nesuprantu, kai iš fotoaparato į kompiuterį įkėlus skaitmeninį vaizdą, jo apdirbimui reikia skirti nesuvokiamą laiko kiekį. Nežinau, kada sustoti apdorojant fotografijas, kokio galutinio vaizdo noriu, – prisipažįsta gydytoja. – Todėl po kurio laiko nusprendžiau vyro padovanotą skaitmeninį fotoaparatą iškeisti į juostinį ir užsiimti analogine fotografija.“

„Vėliau augalų fotografijai pasirinkau šlapio kolodijaus techniką – dėl jos savitumo, panašaus į grafiką rezultato. Išmokau spausdinti fotografijas senuoju (šlapiu) būdu. Aišku, norint nuotraukas perkelti į socialinę erdvę, jas tenka skaitmenizuoti. Tačiau galutinis rezultatas vis tiek yra sidabro bromido atspaudas, popierinė nuotrauka, o ne vaizdas ekrane“, – pasakoja E. Petrauskienė.

Kaip spėti viską?

„Kartais skirti laiko kūrybinei veiklai nepavyksta ir man“, – pripažįsta augalų fotografija užsiimanti gydytoja ir priduria, jog tik mes patys galime nuspręsti, kaip leisime savo laisvalaikį.

„Ar tai bus kelios valandos praleistos ant sofos, ar su grožinės literatūros knyga, ar su kastuvu rankoj sode, ar teatre – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tiek, kad nuo to, ką pasirinksime, priklauso ir laisvalaikio rezultatas, – sako E. Petrauskienė. – Man patinka, sužinoti kažką naujo kitose srityse nei medicina, sukurti gražų atvaizdą, aplinką ar daiktą. Aš taip pailsiu. Kiti tai daro skaitydami, žiūrėdami filmus ar spektaklius. Svarbiausia – atrasti veiklą, kuri leistų realizuoti save, ugdytų mūsų kūrybiškumą ir prablaškytų mintis po visų kitų darbų.“