– Kokie pagrindiniai veiksniai lemia šiuolaikinių žmonių antsvorį?
– Svorio augimą lemia nereguliari ir nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, netinkamas dienos režimas, stresas, poilsio ir miego trūkumas.
– Maisto pramonė naudoja daug gudrybių, ir pasigirsta net tokių nuomonių, kad žmogus jau bejėgis atsispirti prieš nesveiką maistą. Ką apie tai manote?
– Nenorėčiau sutikti, kad esame bejėgiai rinktis. Sveiko maisto galima rasti ūkininkų turguose, užsiauginti patiems. Atidžiau reikėtų jį rinktis ir parduotuvėse. Turėtume suprasti, kad jei varškės galiojimo laikas mėnuo, ji nebus sveikas produktas. Šviežia natūrali (be E priedų) varškė ilgiausiai šaldytuve išsilaiko savaitę. Daug kas sako, kad sveikas maistas yra brangus ir ne visiems įperkamas. Taip, jis brangesnis. Tačiau tikrai geriau suvalgyti mažiau kokybiško maisto, nei prisivalgyti iki soties nesveiko.
– Tikriausiai jūsų pacientams sunku pripažinti, kad tikrai ne viską padaro, kad jų svoris būtų normalus?
– Jie pripažįsta turintys antsvorio, bet guodžiasi, kad labai sunku su juo kovoti, t.y. susitarti su savimi gyventi aktyviau ir sveikiau maitintis.
– Ar yra žmonių, kuriems neįmanoma sulieknėti, kad ir kaip jie stengtųsi? Pripažinkime, juk yra nemažai tokių, kurie linkę kaltę versti genams, ligoms, maisto priedams ir pan. Ką jiems atsakytumėte?
– Sulieknėti tikrai gali visi, kurie to tikrai nori. Jeigu giliai viduje tvirtai pasakysite sau „taip, aš tikrai noriu“ ir turėsite šalia specialistą (-us), kurie jums padės tai padaryti, tai sulieknėti tikrai pavyks.
– Yra dvi žmonių grupės: vieni geriau pabadaus, bet nesportuos, kiti verčiau rinksis valgyti ką nori, o perteklines kalorijas sudegins sporto salėje. Kurie elgiasi išmintingiau?
– Mano nuomone, išmintingai nesielgia nei vieni, nei kiti. Judesys reikalingas visada, nepriklausomai nuo to, ką jūs valgote. Sportas ne tik padeda deginti kalorijas, bet ir pagerina kraujotaką, stiprina raumenis, stangrina odą, gerina toleranciją fiziniam krūviui. Mityboje ir aktyviame judesyje turi būti pusiausvyra. Vien sveikesnė mityba ir kalorijų skaičiaus mažinimas gali neduoti norimų rezultatų, jei žmogus nepradės aktyviai judėti. Tai nebūtinai turi būti labai aktyvus sportas: bėgiojimas ar intensyvūs pratimai treniruoklių salėje. Gana veiksmingi ir pasyvesni jogos pratimai, pilatesas ir kt.
– Kokių esate girdėję absurdiškiausių mitų apie lieknėjimą?
– Didžiausia nesąmonė, kai žmogus sako, kad nieko nevalgo, bet „storėja, vos tik įkvepia oro“. Daugiau su juo pabendravus visada paaiškėja, kad jis valgo nesveiką kaloringą maistą, tai daro nereguliariai, prabėgomis, užkandžiauja vėlai vakarais, nevartoja skysčių, mažai juda, patiria daug streso ir t.t., tačiau nieko nedaro, kad tokį gyvenimo būdą pakeistų.
– Kokiais viešoje erdvėje esančiais patarimais dėl lieknėjimo nesivadovautumėte pati ir nesiūlytumėte to daryti savo pacientams?
– Niekada nesiūlyčiau laikytis viešoje erdvėje skelbiamų alinančių dietų. Kiekvienas organizmas yra individualus, todėl mitybos, kaip ir aktyvaus judesio, planas turi būti sudarytas kiekvienam individualiai.
– Tai kokia ta auksinė svorio metimo taisyklė? Kaip tai daro patys medikai?
Svorio metimas ir aktyvus judesys visų pirma neturi būti stresas organizmui. Viską reikia daryti palaipsniui. Dietologai pabrėžia, kad atsikratant 1 kg per mėnesį organizmas nepatiria streso ir disbalanso, o nukritęs svoris nesugrįžta atgal.
Na o medikai, kaip ir visi mirtingieji, irgi ne visada sveikai maitinasi ir pakankamai juda. Tačiau ryte stiklinė vandens (gali būti su citrina) ir šviežiai spaustos sultys (naudoju ir prioritetą teikiu lėtaeigėms sulčiaspaudėms) arba švieži vaisiai mano mitybos racione yra tiesiog privalomi. O dienos bėgyje stengiuosi išgerti bent 2 l vandens ir nevalgyti vėlai vakare.