Stebint vis pasikartojančias tinkamos mitybos rekomendacijas, norom nenorom kyla klausimas, kuriuos praeityje skelbtus patarimus derėtų laikyti nepasiduodančiais jokioms laikmečiui būdingoms tendencijoms, o apie kuriuos galima ramia sąžine pamiršti kartą ir visiems laikams.
Apie visavertį racioną mąstantis šių laikų pilietis neišvengiamai turėtų pasirūpinti, kad kasdien suvartojamuose produktuose būtų daug ląstelienos, be to, šiukštu nepamiršti apie omega 3 riebalų rūgščių teikiamą naudą siekiant atsikratyti antsvorio ir išvengti laisvųjų radikalų keliamų problemų. Tačiau prieš gerų porą dešimtmečių apie šiuos geležinę sveikatą ir nepriekaištingą išvaizdą garantuojančius komponentus niekas nė girdėti negirdėjo, nors begalė moterų tikrai juto norą panėšėti į idealus, nulemtus graudulingų siužetų muilo operų veikėjų paveikslų. Turėti grakštų ir tvirtą kūną moterys siekė visada, tik anksčiau jos tai darė keik kitomis priemonėmis nei dabar.
Šiandien dietologų arsenale – nesuskaičiuojama galybė tyrimų išvadų, kuriomis apsiginklavę vienas praeityje teigtas rekomendacijas jie stengiasi paneigti kaip visiškai nepagrįstas, o kitas, atvirkščiai, dar labiau populiarina kaip šimtu procentų pasiteisinančias. Štai kodėl į kokius nors anksčiau vertingais laikytus produktus dabar patariama pažvelgti nuosaikiau ir rinktis kitokį, naujausių tyrimų duomenimis, neginčytiną naudą teikiantį maistą.
Svetainėje shape.ru siūloma peržvelgti tam tikrą informaciją apie keletą produktų ir įsitikinti, kaip bėgant laikui kito juos komentuojančių specialistų nuomonė.
Kviečių želmenys
Ankstesnė nuomonė. Kai mūsų kraštuose ėmė kurtis oranžinėmis tunikomis apsikaišiusių Krišnos išpažinėjų grupelės, pradėjo populiarėti ir vegetariškos mitybos tendencija. Jai iš paskos atsekė ir termiškai neapdorotų, be to, savuose daržuose išaugintų ir pačių pasiruoštų produktų mada. Turint omeny, kad parduotuvėse siūlomas maisto prekių asortimentas seniau buvo gana ribotas, daug ką ir iš tiesų būdavo galima nebent užsiauginti. Tais laikais niekas tiek nežinojo nei apie neskaldytų grūdų, ne apie bifidobakterijų teikiamą naudą, o sveiko gyvenimo būdo šalininkai savo butuose ant palangių želdindavo kokią nors kultūrą. Savomis rankomis išaugintą gėrį šaukšteliais vartodavo prieš pusryčiaus arba įsidėdavo į košę.
Pasirodo, tikrai ne veltui: juk 25 gramų šio produkto mikroelementų ir ląstelienos, kaip buvo manyta, yra tiek, kiek visame kilograme daržovių. Tuo metu buvo tvirtinama, kad želmenys aprūpina organizmą reikalinga energija, taigi, užkerta kelią staigiems alkio priepuoliams, o augaluose esantis chlorofilas prisideda prie pažeistų ląstelių atkūrimo, taip pat valo organizmą nuo šlakų.
Dabartinis požiūris. „Kviečių želmenyse iš tiesų yra tiek pat vitaminų ir mikroelementų, kiek tamsiai žalios spalvos lapinėse ir kitokiose daržovėse, – sako JAV dietologų asociacijos narė medicinos mokslų daktarė Christine Gerbstadt, – tačiau juose esančios ląstelienos kiekis toli gražu nepakankamas. Kol kas neatlikta ir jokių detoksikuojančias chlorofilo savybes patvirtinančių tyrimų, todėl ypač didelių stebuklų iš šio produkto tikėtis neverta.“
Praktiškai patvirtinti duomenys. 50 gramų želmenų esanti folio rūgštis ir vitaminas E sudaro 10 proc. per parą rekomenduojamos šių medžiagų dozės. Minėtame kiekyje produkto taip pat yra 20 proc. per parą suvartotinos geležies. Pastarasis faktas ypač vertas vegetarų dėmesio.