Visgi prieš bėgant pusmaratonį nusprendžiau pasitikrinti savo kojas ir tuo pačiu išsirinkti tinkamiausius batelius.
Primename, kad sostinės gyventojas Eimantas Mikšys pasiryžo neeiliniam eksperimentui - per labai trumpą laiką pasiruošti bėgimui pusmaratonyje. Sportuoti su trenere jis pradėjo lapkričio mėnesį, o savo jėgas išbandys vasario mėnesį Barselonoje vyksiančiame pusmaratonyje. Visais savo išgyvenimais ir patirtimis jis dalijasi su DELFI skaitytojais. Pirmąjį E. Mikšio straipsnį apie jo neįtikėtiną pasiryžimą ir planus skaitykite čia.
Ne viskas taip paprasta
Tai štai aš jau čia. Vakaras, ant veido intensyviai gula lietaus lašai, o prieš mane ryškiai šviečia sporto prekių parduotuvės logotipas. Galvojau, kad išsirinksiu kažkokius tiesiog gerai atrodančius batelius ir tuo pasibaigs šis mano apsipirkinėjimas.
Prie manęs, tokio akivaizdžiai nelabai mėgstančio sportuoti, prieina parduotuvės darbuotojas Vilius ir paklausia, kuo gali padėti. Paprašiau už mane nubėgti pusmaratonį, bet Vilius atsako, kad yra nubėgęs jau ne vieną pusmaratonį ir net maratoną. Panašu, kad teks bėgti pačiam, bet aš bent jau patikimose rankose.
Man užduodama begalybė klausimų. Ar bėgsiu asfaltu, kokiu metų laiku, kokią distanciją. Bet aš ne pėsčias ir į šiuos klausimus sugebu rasti atsakymus. Kadangi bėgsiu Barselonoje ir trasa driekiasi centrinėje miesto dalyje, o vienintelė galima distancija – 21 kilometras, neturiu labai daug galimybių suklysti. Visgi įdomiausia, jog tokie klausimai apskritai užduodami. Pasirodo, tai svarbu, nes batelių tipų yra begalės ir visi gamintojai iš peties pasistengė, kad kiekvienai situacijai paruoštų geriausią sprendimą. Pavyzdžiui, bėgti su asfaltui skirtais bateliais per žvyrą tikrai galima. Sriubą su arbatiniu šaukšteliu valgyti irgi galima. Bet nebūtinai tai patogu.
Kreivų kojų karalystėje
Galiausiai man atliekama pėdos diagnostika, kuri padeda parinkti tinkamiausius batelius. Pasirodo, iš tikrųjų skirtumas yra ne tik išorinis.
Nustatoma, kad esu plokščiapėdis. Ar tai jau mirties nuosprendis? Kaip ir nieko blogo, tiesiog į tai reikės atsižvelgti taip pat. Pėdų ilgis – identiškas. Pasirodo, nėra daug žmonių pasaulyje, kurie turi identiško ilgio pėdas, dažniausiai jos skiriasi ir kai kurių netgi iki vieno centimetro. Laimei, aš patenku tarp tos daugumos, kuriems paprasta išsirinkti batus žinant tik vieną dydį. Ir turiu dar vieną priežastį jaustis unikaliu.
Vilius man nurodo lipti ant bėgimo takelio, bet aš žadu eiti, nes kam bėgti, jei gali ir nebėgti. Vaizdo kamera iš nugaros fiksuoja mano kojų statymo ypatumus.
Pirmasis ėjimas su paprastais bateliais, skirtais vaikščiojimui ir lengvam bėgimui – negaliu patikėti, kad niekada nepastebėjau, jog mano kojos tokios kreivos. Čia net panašiau ne į kojas, o į du Pizos bokštus. Bet Vilius mane ramina, sako, nesijaudink – 70 procentų žmonių turi tokias kojas, niekuo tu čia neišskirtinis. Na, bet gerai, kad iššūkis nėra tapti balerūnu – būtų kiek sudėtinga turbūt.
Antrasis ėjimas. Bateliai kiek patiesina mano kojas, jau netgi sakyčiau galima su tokiais ne tik bėgti, bet ir eiti į vestuves.
Vilius vis dar nerimsta, sako, Eimantai, tu vis dar kreivas, neskubėk. Ir paduoda man oranžinius gražuolius Asics Gel-Kayano. Jei mūsų su drauge ginčas vyktų dabar, tai sakyčiau, kad ir mes, vyrai, kartais galim suprasti kojų skausmą vardan gražių batų.
Nes net jei koja nuo jų būtų ir dar kreivesnė, vien jų išvaizda mane nupirko. Bet mes ne apie tai. Jie koją visiškai ištiesino ir dabar, panašu, absoliučiai sumažino krūvį, tenkantį keliams. Be to, prie bato pado esanti balta linija ne tik dėl grožio – tai gelis, sugeriantis mano svorį ir esantis tarsi amortizatorius. Pasirūpins, kad nesubyrėčiau iki finišo.
Batai turi galiojimo laiką
Dauguma mūsų koją lenkia į vidų arba į išorę. Vieni – mažiau, kiti – labiau. Kol einame ar bėgame mažas distancijas, to nelabai jaučiame. Visgi po ilgesnio ėjimo ar bėgimo gali prasidėti kelių skausmai, o mes jų tikrai nenorime. Todėl rekomenduojama į avalynę atkreipti ypatingą dėmesį.
Beje, įsivaizduojate, batai turi savo galiojimo laiką taip pat. Anksčiau maniau, kad batai yra geri tol, kol nenusipirkai naujų arba nesuplyšo. Su mano naujaisiais bateliais rekomenduojama nubėgti 1200 kilometrų ir po to jau reiktų vadovautis sveiku protu – greičiausiai gerosios batų savybės jau bus nusidėvėjusios.
Velnias slypi detalėse
Batai – svarbu. Tai tas pats, kas pasakyti, jog gyvenime svarbu kvėpuoti. Bet lygiai taip pat svarbu ir gerti vandenį, taisyklingai maitintis, miegoti ir dar daug kitų detalių. Tad ir bėgant svarbu ir bėgimo technika, tinkamai pasirinktos kojinės ir dar daugybė kitų dalykų, apie kuriuos dar pasistengsiu parašyti ateityje.
Išbandžiau bėgti tiek su įprastomis kojinėmis, tiek su skirtomis bėgimui. Įprastos man pradėjo trinti bėgant trečią kilometrą, todėl nuo šiol bėgu tik su specialiomis kojinėmis. Ir jos nebūtinai visos tiks – reikia bandyti, bėgti ir atsirinkti, kas geriausia asmeniškai. Kito kelio nėra, norint pasiruošti ilgos distancijos bėgimui ir tuo pačiu būti užtikrintam, kad neužklups bėgant kokie nors netikėtumai.
Taip pat išbandžiau tamprias kojines, kurios užsivelka ant blauzdų ir yra skirtos kraujotakai gerinti. Esu matęs bėgikus su jomis, bet taip pat yra tekę girdėti, kad žmonės jas naudoja net ir skrydžių metu, kad kojos nesumedėtų ir būtų lengvos net ir po ilgesnio sėdėjimo vienoje vietoje. Jausmas su jomis tikrai įdomus ir bėgimas tampa lengvesnis. Ir ne tik dėl to, kad jos mane įpareigoja vien dėl užrašo „Lietuva".