Patvirtintas Neries regioniniame parke esančio Bražuolės slėnio gamtotvarkos planas, kuris padės išsaugoti retąsias orchidėjas ir kitas saugomas augalų rūšis. Šioje teritorijoje yra aptinkama net 11 Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, o retų augalų įvairovė tiesiog stulbinanti – čia rastos 22 saugomos ir kelios dešimtys apyrečių augalų rūšių.
Teritorija, kuriai parengtas šis planas, užima 326 ha plotą. Ji apima Bražuolės botaninį draustinį, kuris yra pati vertingiausia botaniniu požiūriu regioninio parko vietovė.
Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti šalia Bražuolės upelio esančių Europos Bendrijos svarbos pievų, pelkių ir miškų buveinių palankią apsaugos būklę.
Pasak Neries regioninio parko direkcijos vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, šioje sunkiai pasiekiamoje vietoje 2000 metais buvo aptikti vieni rečiausių Lietuvoje gegužraibinių augalų – smulkiažiedės gegužraibės (Orchis ustulata), dar vadinamos lietuviškom orchidėjom. Tai šviesamėgiai augalai, todėl įsikuria gerai apšviestose, sausose ar vidutinio drėgnumo pievose. Smulkiažiedės gegužraibės, palyginti su kitomis gegužraibėmis, vystosi ypatingai lėtai. Iš sėklų sudygę daigai pirmą kartą tikrąjį lapą gali išauginti tik dešimtaisiais augimo metais. Manoma, kad individai subręsta ir pirmą kartą pražysta tik 13 – 16 gyvenimo metais. Šiuo metu Lietuvoje žinomos tik kelios šių augalų populiacijos, todėl Bražuolės slėnyje augančių smulkiažiedžių gegužraibių išsaugojimas yra vienas iš prioritetinių gamtotvarkos plano uždavinių.
Vykdant gamtotvarkos planą ypatingas dėmesys bus skiriamas natūralių pievų plotui, kuriame susitelkę ir kiti saugomi augalai: melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea), plačialapis begalis (Laserpitium latifolium).
Dabartiniu metu didžioji dalis upės slėnyje esančių pievų ir šlaituose esančių šlapynių yra nenaudojamos, todėl apauga medžiais ir krūmais, o tai ypač neigiamai veikia retąsias augalų rūšis. Praeityje teritorijoje buvo daugiau atvirų šienaujamų plotų.
Pagrindinės tvarkymo priemonės yra susijusios su atviro pievų ir pelkių kraštovaizdžio palaikymu – sumedėjusios augalijos kirtimas ir šienavimas.