Tačiau į GRYNAS.lt redakciją paskambinusi moteris teigė, jog pačios urėdijos miškavežiai Ukmergės rajone taip stipriai išvažinėjo jos kelią, jog šeimai tapo sudėtinga pasiekti mokyklą, parduotuvę ar ligoninę.
Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis kaip tik balandžio 12-ąją GRYNAS.lt išspausdintoje publikacijoje aiškino apie prasidėjusi polaidį ir tai, kad šiuo metu miško keliai – itin pažeidžiami.
Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys tuomet žurnalistei teigė, jog su urėdija problemų nėra. „Ji saugo ir savo, ir mūsų kelius. To nepasakysi apie privatininkus“.
Realybė - kitokia, nei deklaruojama
„Ir žvyrą pila į purvą, kad aš nebesiskųsčiau žiniasklaidai. Balandžio 11 dieną apie 20 valandą vakaro žvyruotame kelyje, vedančiame link miško, pamačiau miškavežį. Tai vienintelis mano kelias namo. Susistabdžiau miškavežį, kvietėme seniūną ir policiją. Nes kelias – apie 200 metrų mano servitutinis, jis pagal Civilinį kodeksą yra privatus. Turiu kontaktus žmogaus, kuris už visa tai atsakingas, esame su juo bendravę.
Pasakiau, kad medienos išvežimui neprieštarausiu, bet kad pagal oro sąlygas patvarkytų tą kelią ir jau tokiu metu jo negadintų. Jei balandžio 11 nebūčiau važiavus namo, nė nebūčiau sužinojus, kas tą kelią taip sugadino“, - pasipiktinusi pasakojo ūkininkė ir Daumantiškių kaimo Ukmergės rajone gyventoja.
Dar labiau Vilmą supykdė GRYNAS.lt rastas straipsnis apie polaidį ir miškavežius.
„Ukmergės urėdas šneka, kaip jie saugo miško paklotę, kelius. Buvau ne tai kad pikta, buvau šokiruota! Šiame Žirnajų miške galiu kiekvienam parodyti, kaip keliai saugomi! Net grybauti nebeįmanoma įeiti, nes iki pusės žmogaus ūkio yra išskaptuoti, tiesiog išskaptuoti rėvai. Tokį vaizdą reikia pamatyti“, - širdo moteris.
Ji pridūrė, jog pamiškėse nuolat mato gervių pulkelius, jei atmintis neapgauna, yra pastebėjusi ir juodąjį gandrą. Taigi burzgiantys miškavežiai kenkia ne tik žmonių, bet ir retų rūšių ramybei.
Purve palaidojo du automobilius
Ji teigė, jog jau nuo atsikraustymo į sodybą prieš trejus metus kelias kasmet buvo niokojamas. Pašilės girininkija praėjusį pavasarį nusprendė privatiems asmenims išparduoti malkas. Dėl tokio sprendimo kaimo gyventojai griebėsi sunkiomis transporto priemonėmis vežioti malkų pirmyn ir atgal. Žinoma, kelias dėl to nukentėjo.
V. Griškevičienė tikina, jog tai vienintelis kelias, kuriuo ji gali pasiekti sodybą, kuriuo kasdien stengiasi į skirtingas mokyklas nuvežti sūnų ir dukrą.
„Žinoma, džiugu, kad urėdija dirba pelningai. Bet kieno sąskaita? Pirmadienį važiuodama namo aš sulaužiau savo automobilį, nors vos prieš kelias dienas jį buvau pasiėmusi iš serviso! Išlenkiau vairo traukę, nes per „buzą“ naktį važiuojant akmenų, duobių juk nesimato! Mano vaikai nebeišvažiuoja ir nebeišbrenda į mokyklas. Jaučiu didelę moralinę žalą. Du metus važinėjau su „Hyundai“ ir ją per tuos dvejus metus sulaužiau, įsivaizduojate? Tuomet balandžio 7 dieną nusipirkau „Land Roverį“, keturiais varomais ratais. Per savaitę, sulaužiau ir tą! Sūnus važiavo su „BMW“, taip pat užkabino bamperį, išmetimo vamzdį. Viską laužome per tą kelią!“, - širdo ūkininkė.
Ji graudinasi, jog galėjo per kelias dienas nutikti kokia nelaimė, tačiau šeima nei pati galėjo palikti sodybą, nei kas nors būtų iki jos privažiavę.
„Per tą savaitgalį, kai buvau atkirsta nuo pasaulio, niekas nepasiteiravo, ar aš išvažiuoju, ar turiu duonos, mergaitei 8 - eri metai, gali juk ir susižeisti, aš pati turiu ūkį, mano gyvuliams gali prisireikti veterinaro, kaip kaime būna – galiu ir pirštą nusikirst. Kelias dienas buvau visiškai atkirsta nuo pasaulio, visiškai nepravažiuojami keliai“, - guodėsi V. Griškevičienė.
Kaltas ir pavasaris
Ukmergės urėdijos centrinio medienos ruošos ir prekybos techninio padalinio viršininkas Skirmantas Lučiūnas tikino žurnalistus, kad konfliktas jau išspręstas. Antradienį į įvykio vietą nuvyko urėdijos technika bei keli sunkvežimiai žvyro. Kelias buvo sutvarkytas kiek leido oro sąlygos.
„Ketvirtadienį vakare pravažiavo miškavežis. Buvo ledas, atrodė, lyg viskas bus gerai, bet užbuksavo ir iš tiesų pagadino jos kelią. Tiksliau, tai seniūnijos kelias, ne jos konkrečiai. Penktadienį ir pirmadienį dar buvo šlapia, nusprendėm, kad dar technikos ten varyti negalim. O šiandien nusprendėme, jog jau galim mėgint. Ką įmanoma per šiandien padarėm, o kitą savaitę tvarkysim toliau“, - dar kartą istoriją iš savo pozicijos papasakojo S. Lučiūnas.
Jis teigė po darbų pats kelis kart išbandęs keliuką automobiliu – pravažiuoti įmanoma.
„Kaimo keliukas – ko iš jo norėt? Yra pavasaris, ir leidžia, be to, kad nėra jokių griovių, į kuriuos nubėgtų vanduo. Juk pavasarį net savame kieme kartais būna baisu! Sutvarkėme ir ta moteris man patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi, padėkojo“, - aiškino Ukmergės urėdijos atstovas.
Kelias buvo nepravažiuojamas bet kokiu atveju
Vyras teigė matęs ir minėtą GRYNAS.lt portale publikuotą straipsnį apie prasidėjusį polaidį.
„Taip, skaičiau, mačiau tą straipsnį. Iš tiesų mūsų visa technika nuo savaitės pradžios stovi – niekas niekur nevažiuoja. Suklydome tik vienoje vietoje – atrodė, jog ledas dar atlaikys, o jis lūžo, meistras neįvertino situacijos. Juk ne specialiai planavome pakenkti. Tikrai dar taip nebuvo, kad urėdija kažkam kažką padarytų ir nesutvarkytų. Žmonių niekada neskriaudžiam. Ir dabar sutvarkėme geriau, nei buvo prieš tai (kelią – red. past.).
Jis įsitikinęs, jog moteris nebūtų galėjusi išvažiuoti, net jei miškavežis nebūtų šiuo keliu važiavęs. S. Lučiūno teigimu, penktadienį nuo nedidelio, gal 30-ies metrų kalniuko, esančio kaimo kelyje, upeliu bėgo vanduo.
Vyras pridūrė, jog privatūs miško kirtėjai ir vežėjai minėtame Žirnajų miške pridaro gerokai daugiau žalos, tačiau jei tik problema susijusi su mišku, vietos gyventojams iš karto gimsta mintis: „Bus urėdija kalta!“ - juokauja S. Lučiūnas.
„Į tokį kalniuką neįvažiuosi nei su lengvąja, nei su džipu. Taip jau sutapo, kad važiavom su tuo miškavežiu. O gyvenime visko atsitinka – nutiko ir šįkart. Bet niekada nebuvo, kad nesutvarkytume – mūsų urėdo požiūris į tuos dalykus labai konkretus ir griežtas“, - užtikrino S. Lučiūnas.
Istorija pasiekė Seimą
Įdomu tai, jog trečiadienį šis klausimas, skirtas jau generaliniam miškų urėdui Benjaminui Sakalauskui, nuskambėjo Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Ūkininkė urėdijos elgesį apskundė vienam Seimo nariui.
„Jau susiklostė tokios tradicijos, dar prieš 6-etą, 7-etą metų tas klausimas buvo taip pat svarstomas Aplinkos apsaugos komitete. Mūsų direktyvos yra tokios: pavasarį, polaidžio metu, gendančiais keliais kategoriškai nevažinėti - mums ir mūsų transportui. Valstybiniuose miškuose esančius kelius - uždaryti (polaidžio metu, - red. past.). Jeigu kam reikia raktelio - galime duoti lengvųjų automobilių vairuotojams. Mūsų transportas, miškovežiai - nevažiuoja tokiu metu. Yra buvę konfliktų su savininkais, kurie žūtbūt nori išsivežti medieną. Jei taip nutinka, kad mūsų miškovežiai važiuoja ir sugadina kelia - 100 proc. darbuotojai yra įpareigoti sutvarkyti tai, ką sugadino. Kartais net turim sutartis su savininkais iš anksto - jeigu kartais sugadintume kelią“, - kalbėjo B. Sakalauskas.
Generalinis urėdas dar nebuvo girdėjęs apie konkrečią istoriją Ukmergės rajone. Jis žadėjo išsiaiškinti viską apie šią situaciją.