Gaisrininkai ir miškininkai sodino Šv. Florijono girią

Ketvirtadienį Vilniaus rajone, Asvejos regioniniame parke, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Generaline miškų urėdija, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į pernykštės žolės deginimo žalą žmonėms ir gamtai, surengta medelių sodinimo akcija. Jos metu buvo sodinama Šv. Florijono giria. Taip šiais metais bus pažymėta po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau 20 metų švenčiama ugniagesių globėjo – Šv. Florijono, sergstinčio nuo gaisrų, diena.

Akcijos metu pasodinta per 3 tūkst. pušaičių.

„Labai norėtųsi, kad mūsų šalies gyventojai, užuot kėlę grėsmę sau ir kitiems bei naikinę gamtą, sodintų medžius ir prisidėtų prie jos puoselėjimo,“ – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas R.Baniulis, primindamas, kad gesinant pernykštės žolės gaisrus, didėja žmonių žūčių kituose gaisruose rizika, gaištamas brangus laikas, be to, sunkiems gaisriniams automobiliams pievose ir pamiškėse neretai būna gan sunku iki jų privažiuoti.

Gesinti liepsnojančią pernykštę žolę neretai tenka ir miškininkams. Vien praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje jiems 30 kartų teko skubėti į pamiškėse degančias pievas, iš kurių ugnis galėjo persimesti į šalia esančius miškus.

Skaudžiausia, kad šiuose gaisruose beveik kasmet žūsta ir žmonių. Per penkerius metus juose žuvo 6 žmonės. Pernai aukų atvirų teritorijų gaisruose pavyko išvengti. O šiemet balandžio 19 d. Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Muralinės k. kilusiame gaisre žuvo vienas žmogus. Be to, kituose dviejuose balandžio mėnesį kilusiuose gaisruose du žmonės buvo traumuoti (pernai traumuotas vienas žmogus). Žolės gaisro metu šiemet sudegė vienas statinys, pernai du.

Kaip rodo statistika, kasmet atvirose teritorijose vidutiniškai kyla 5086 gaisrai, jie sudaro 38 proc. visų gaisrų skaičiaus. Kiekvienais metais jų metu išdeginama per 6900 ha pievų ir miško paklotės. Šiemet šalyje atvirose teritorijose jau kilo per 1840 gaisrų, išdeginusių beveik 2,7 tūkst. hektarų. Tiesa, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose šiemet sumažėjo 26 proc.O daugiausia gaisrų jose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Kovo – gegužės mėnesiais kasmet atvirose teritorijose vidutiniškai kyla 3637 gaisrai, kurie išdegina beveik 6600 hektarų. Didžiausią dalį (daugiau kaip 2700 gaisrų) sudaro gaisrai nenušienautose pievose. Šiemet jose kilo 1400 gaisrų, t.y. 32 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 2,8 tūkst. ha.

Šiemet balandžio mėnesį atvirose teritorijose kilo 1205 gaisrai, t.y. 30 proc. mažiau nei pernai. (2012 m. šį mėnesį jose buvo užgesinti 1709 gaisrai, o 2009 m. net 2 kartus daugiau – 4560).

Iš 1840 šiemet atvirose teritorijose kilusių gaisrų daugiausia jų kilo Klaipėdos (496 gaisrai, t.y. 27 proc. visų atvirose teritorijose kilusių gaisrų), Vilniaus (349 gaisrai, 19 proc.) ir Kauno (290 gaisrai, 16 proc.) apskrityse.