„Iš tikrųjų tokios lapų krūvos yra daugiaaukščiai, šilti ir jaukūs šaltojo sezono nakvynės namai labai įvairiems žiemojantiems gyvūnams!“, – pridūrė Gerardas Paškevičius.
Anot gamtininko, žiemą lapų krūvos veikia kaip natūrali izoliacija, sulaikanti šilumą.
„Jos padeda smulkiems gyvūnams, vabzdžiams ir net kai kuriems žinduoliams apsisaugoti nuo žemos temperatūros ir stiprių šalčių. Taip pat sugriebtų lapų krūvos suteikia saugią vietą, kur žiemojantys gyvūnai gali pasislėpti nuo plėšrūnų, o tai ypač svarbu daugeliui žiemojančių gyvūnų, nes būtent šiuo laikotarpiu jie yra labiausiai pažeidžiami.
Po lapų sluoksniu išsilaiko drėgmė, o ji yra būtina žiemojantiems vabzdžiams ir varliagyviams. Dėl drėgno mikroklimato vabzdžiai ir varliagyviai išvengia išdžiūvimo, kitaip tariant – drėgmė viena iš pagrindinių sąlygų, kuri palaiko vabzdžių ir varliagyvių gyvybingumą iki pirmųjų pavasario šilumos bangų.
Kai kuriems organizmams lapų krūvos suteikia mitybinę terpę, kuri yra ypatingai svarbi, kai kiti ėdesio šaltiniai žiemą yra riboti ar visai neprieinami. Pavyzdžiui, sliekai, vėdarėliai ir pan. maitinasi suirusiomis augalinėmis dalelėmis. Tokios lapų krūvos – ištisa puota šiems bestuburiams“, – aiškino G. Paškevičius.
Jis tikina, kad lapų krūvos itin svarbios vabzdžiams, kurie yra augalų apdulkintojai:
„Sakysit, kas iš to, kad čia po ta lapų krūva peržiemos kažkokie vabzdžiai ar kitokie bestuburiai... Tačiau priminsiu, kad tie „šlykštukai“, kurie sėkmingai peržiemoja lapų krūvose, pavasarį tampa maistu paukščiams ir vienu pagrindinių baltymų šaltiniu kitiems gyvūnams.
Tie vabzdžiai, kurie išgyvena nuo pastabių paukščių žvilgsnių, vėliau tampa ankstyvaisiais apdulkintojais, kurie nemažai prisideda, kad vasarą turėtumėt daugiau pomidorų ar agurkų.“
G. Paškevičius paskaičiavo, kokie gyvūnai gali įsikurti tokioje sode paliktoje lapų krūvoje ir išlikti per žiemą.
„Bestuburiai: boružės, auslindos, kai kurios drugelių rūšys (pvz., citrinukas), svirpliai, blakės, kamanės, vorai, sliekai, vėdarėliai, sraigės, šliužai...
Stuburiniai: varlės, rupūžės, tritonai, ežiai, kartais po lapais gali įsikurti net ir ropliai, tokie kaip driežai ar žalčiai, ypač jei jie iki tol dar nesurado gilesnės slėptuvės, arba jeigu po lapų krūva yra graužikų urvelių“, – vardija jis.
Gamtininkas priduria, kad be viso to, lapai suirs ir grąžins medžiams maistines medžiagas, kurių šie neteko žiemos metu.
