Kaip kiekvienas iš mūsų galime dalyvauti Raudonosios knygos kūrime?

Jei norite dalyvauti Lietuvos Raudonosios knygos kūrime, teikti jai žinias – registruokitės! Aplinkos ministerijos tinklapyje dar 2008 m. sukurta veikia „Saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinė sistema“.

Iš pradžių sistema buvo gerokai paprastesnė nei dabar, todėl jai buvo skiriamas nuolatinis dėmesys, laikas nuo laiko ji buvo modernizuojama, tobulinama ir papildoma. Kaip teigia Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr.specialistė Sigutė Ališauskienė, ji visiškai baigta turėtų būti šių metų pabaigoje.

Šiuo metu pateikti duomenis Raudonosios knygos duomenų bazei gali bet kuris registruotas sistemos vartotojas. Registracija yra paprasta, tačiau dabar ji yra kiek griozdiška ir nelabai patogi, nes prašymą galima pateikti tik jį atsispausdinus iš ministerijos tinklapio (http://www.am.lt/VI/index.php#a/8273) užpildžius atsiųsti paštu arba faksu nurodytu adresu į Aplinkos ministeriją (faksu 85 266 3663 arba A. Jakšto g. 4/9, Vilnius). Pabaigus sistemą tobulinti, bus galima registruotis ir elektroniniu būdu – per e-banką arba per e-pasą.

Suprantama, kandidatų anketos apsvarstomos, peržiūrima kiekvieno jų motyvacija, tuomet kiekvienas patvirtintas sistemos vartotojas gauna originalų prisijungimo kodą ir slaptažodį. Tada jis jau gali pateikinėti duomenis apie saugojamas rūšis – visas, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą: nuo kerpių, grybų, augalų iki žinduolių.

Būti ekspertu - nereikalaujama

Informacijos teikėjams kokių ypatingų kvalifikacinių reikalavimų nekeliama. Pakanka mėgti gamtą, būti pastabiu, užsidegusiu, domėtis, pažinti rūšis, tačiau visai nebūtina turėti specialaus išsilavinimo diplomą. 

Be abejo, minimaliai išmanyti apie rūšių gyvenimą reikės, nes pateikiant duomenis, prašoma atsakyti į anketos klausimus ir įrašyti pavadinimus, kuriuos turėtumėte žinoti. Reikia pateikti duomenis ne vien apie vietovę, kurioje stebėjote, tačiau nurodyti, kiek laiko ir kada stebėjote, aprašyti stebėtąjį objektą. 

Duomenys būtini mokslininkui-ekspertui, kuris šią informaciją patikrinęs privalės patvirtinti arba atmesti faktus, susidaryti vaizdą ar tikrai tai ta aprašomoji rūšis galėjo ten būti. Ir tik patikrinus bei patvirtinus, žinios pateks į duomenų bazę, o iš jos ir į Raudonąją knygą.

Citata

Tai labai svarbios ir vertingos iniciatyvos, kadangi apie nykstančias rūšis žinios be galo vertingos, nes atitinkamų tarnybų specialistai, išduodami leidimus miško kirtimo darbams, kitai ūkinei veiklai, privalo pasitikrinti ne tik miškų kadastre, tačiau ir šioje nykstančių rūšių duomenų bazėje ar toje vietoje nėra to, ką būtina saugoti.

Sistemoje gautieji iš pateikėjų duomenys, pagal šios sistemos tvarkymo aprašą, peržiūrimi ne kasdien, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šiuo metu pateikiant informaciją apie stebėtus ir jūsų užfiksuotus augalus ar gyvūnus, jų radimvietes ar buveines prašoma tik aprašo, tačiau jau greitai, dar iki šių metų pabaigos planuojama, jog bus galima pateikti dar ir fotografijas. Tai bus ne tik dar vienas jūsų pateiktų žinių patikimumo įrodymas bet ir iliustracija. Tada ir tikrintojui, mokslininkui-ekspertui, turinčiam patvirtinti jūsų pateiktąsias žinias, kils mažiau abejonių. Beje ir dabar, jei kyla neaiškumų, jis gali paskambinti ar parašyti duomenų teikėjui, paprašyti patikslinimo, papildomos informacijos ir tuomet visiškai nebeabejoti, jog tai yra tikrai ta rūšis, apie kurią norima pateikti duomenis.

Duomenims rinkti produktyviausias metas - ruduo ir žiema

Jau dabar yra nemažai labai darbščių ir aktyvių visuomeninių registruotų duomenų teikėjų sistemai, tačiau, visgi daugiausia informacijos pateikia Ornitologų draugija, saugomų teritorijų, nacionalinių ar regioninių parkų darbuotojai, specialistai, miškų urėdijų darbuotojai.

„Kviečiame visus, ne tik tuos, kuriems įdomu tyrinėti gamtą, bet ir tuos, kam labai svarbi mūsų itin trapi gamtos įvairovė, kurie rūpinasi rūšių išlikimu, dalyvauti šios sistemos veikloje“, sakė Aplinkos ministerijos atstovė S. Ališauskienė. 

Tai labai svarbios ir vertingos iniciatyvos, kadangi apie nykstančias rūšis žinios be galo vertingos, nes atitinkamų tarnybų specialistai, išduodami leidimus miško kirtimo darbams, kitai ūkinei veiklai, privalo pasitikrinti ne tik miškų kadastre, tačiau ir šioje nykstančių rūšių duomenų bazėje ar toje vietoje nėra saugomų rūšių, kad iškirtus mišką nebūtų sunaikinta reto augalo augimvietė ar kokio reto paukščio lizdavietė. Galėdami pildyti Lietuvos Raudonąją knygą, kiekvienas galime prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo.

Citata

Pateikėjams kokių ypatingų kvalifikacinių reikalavimų nekeliama. Pakanka mėgti gamtą, būti pastabiu, būti užsidegusiu, domėtis, pažinti rūšis, tačiau visai nebūtina turėti specialaus išsilavinimo diplomą.

Dabar, vasarą, darbas sulėtėjęs, nes visi dirba gamtoje, o sistemoje patys produktyviausi laikotarpiai – ruduo ir žiema. Tuomet paprastai per mėnesį gaunama nuo 50 iki 100 pranešimų iš visos šalies. 

Surinkus gautus duomenis pirmiausia juos apsvarsto tos srities mokslininkai, juos įvertina. Tiesa, reikia pažymėti, kad tikslius duomenis apie rūšį, populiacijas, statistiką sistemoje mato ne visi prisijungusieji sistemos vartotojai, nes kaip numatoma „Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatyme“ „...informacija apie ypač saugomų rūšių radimvietes saugoma Aplinkos ministerijoje ir visuomenei neteikiama“. Kitaip kyla grėsmė tų rūšių išsaugojimui, išlikimui.

Tačiau visi gali matyti, kiek ir kokių rūšių yra, vienoje ar kitoje šalies vietovėje. Ankščiau buvo reikalaujama nurodyti tikslias radimvietės ar buveinės koordinatės. Dabar tikslias koordinates gali matyti tik tie, kam yra suteikta ši teisė.