Kokie slapti projektai vykdomi Lietuvos eksperimentiniuose ūkiuose?

Eksperimentai Lietuvoje atliekami ne tik mokslinėse laboratorijose, bet ir žemės ūkiuose. Čia bandomos naujos augalininkystės ir gyvulininkystės technologijos, atliekami tyrimai su išveistomis naujomis sėklų rūšimis, kryžminami skirtingi augalai ir siekiama išrasti metodus, kurie padėtų gauti geresnį derlių, kokybiškesnę produkciją.

Iš viso Lietuvoje turime 18 ūkių, kuriuose mokslininkai vykdo savo tyrimus - pusė iš jų yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) bandymų stotys, savo ūkius turi kelios aukštosios mokyklos ir kolegijos. Žemės ūkio ministerijai priklauso du eksperimentiniai ūkiai - Dotnuvos ir Upytės.

Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žostautienė, prisidėjusi prie eksperimentinių ūkių plėtros programos 2014-2020 m. rengimo, sako, kad visų šių eksperimentinių ūkių paskirtis – ne užsiimti tiesiogine gamyba, bet diegti mokslo žinias ūkyje. Produkcijos gamyba gali būti kaip šalutinė ūkio veikla, bet pagrindinis dėmesys skiriamas įvairiems moksliniams bandymams.

„Apžvelgiant visą panoramą, ūkiai yra išsidėstę po visą Lietuvą, kadangi tradiciškai Žemdirbystės instituto filialai buvo taip išdėstyti, kad būtų galima atlikti tyrimus, susijusius su geografine vietove“, - sakė V. Žostautienė.

Ūkiuose įprastai tiriama viena arba augalininkystės arba gyvulininkystės šaka, tačiau Upytėje ir Dotnuvoje atliekami mišrūs bandymai. „Ministras yra iškėlęs prioritetą gyvulininkystei, Upytėje ir Dotnuvoje didesnis dėmesys skiriamas gyvulininkystės plėtrai“, - aiškino ūkio ministerijos specialistė.

Geriau mažesnis pelnas, bet sveikesnis produktas

V. Žostautienės teigimu, nors mūsų šalies ūkininkai yra pakankamai imlūs naujoms technologijoms, kurias kuria vietos mokslininkai, kai kurios iš naujovių yra atsivežamos iš svetur, todėl jas per bandymus reikia pritaikyti mūsų klimato sąlygoms.

„Šiuo metu šita sritis (eksperimentiniai žemės ūkiai - red. past) yra šiek tiek apleista, daug metų nedaryta nei investicijų į tuos ūkius, nei atnaujinta jų įranga. Užtat ir kilo idėja turėti tinklą moksliniais pagrindais paremtų ūkininkavimo technologijų, kurias būtų galima parodyti per lauko dienas, papasakoti seminaruose“, - aiškino pašnekovė. Ji teigė, kad ūkiuose atliekamuose eksperimentuose daug lemia ir ekonominis pagrindimas.

„Svarbu, kad ūkiuose būtų gaunamas pelnas, bet dabar lygiagrečiai kalbame ir apie kokybę, aplinkosaugą, nes pelnas yra gerai, bet jeigu produktas reikalauja labai daug tręšimo, yra žalingas aplinkai, tokiu atveju tų pačių mokslininkų išvadose pateikiama, kad galbūt geriau mažesnis pelnas, bet sveikesnė aplinka ir sveikesnis produktas“, - akcentavo V. Žostautienė.

Bandymams – ne mažiau 3-ejų metų

Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje, įsikūrusiame Kėdainių rajone, eksperimentai atliekami tiek su augalais, tiek ir su galvijais. Augalininkystės srityje dauginamos ir populiarinamos naujausios lietuviškos javų, žolių veislės, kurias išveda Žemdirbystės instituto mokslininkai. Vien pernai metais jų ūkiu naudojosi apie 10 mokslininkų, kurie atliko įvairius tyrimus su augalų purškimais, tręšimais ir t.t.

Gyvulininkystės srityje dirbama su ypač aukšto produktyvumo juodmargių veislės karvių banda, auginamos veislinės telyčios, kurios parduodamos Lietuvos ir užsienio rinkose, bandoma praktikoje pritaikyti veislinių mėsinių galvijų intensyvaus ir ekstensyvaus auginimo technologijas.

Kaip pasakoja ūkio direktorius Andrius Turskis, kad eksperimentas būtų laikomas sėkmingu reikia jį vykdyti ne mažiau trejų metų, tuomet jau galima daryti išvadas, ar jis prigyja ar ne.

„Tris metus vis tiek reikia pabandyti. Vieni metai būna sausesni, kiti geresni. Per tris-penkis metus galima padaryti optimalų variantą“, - sakė A. Turskis.

Jis pripažįsta, kad praktikoje ne visi bandymai pasiteisina, bet tam ūkis ir skirtas, kad galima būtų eksperimentuoti. Dalis šio ūkio žemės yra valstybinės, už ją nereikia mokėti mokesčių, už vykdomus eksperimentus mokamos kompensacijos. Jeigu eksperimentai vis dėlto pasiteisina, tuomet stengiamasi juos pasiūlyti ūkininkams.

Norima didinti derlių, gerinti jo kokybę

A. Turskis, aiškindamas kam reikalingi eksperimentiniai ūkiai ir juose atliekami eksperimentai, pateikė tokį pavyzdį: „Sakykime, turime labai gerą melžiamų karvių genetiką. Kad išnaudotume tos genetikos potencialą, trūksta naujų gerų pašarų. Mes bandome visokius pašarų variantus. Pavyzdžiui, šiemet bandysime su ukrainiečiais ir lenkais į kukurūzus įsėti soją, kuri turi būti atitinkamo ankstyvumo, aukštumo ir t.t. - žodžiu reikia padaryti viską taip, kad pašaras pasiteisintų. Jeigu mums pavyktų suderinti du viename – padarytume dar didesnį žingsnį į priekį pienininkystėje – pagamintume labai gerą pašarą, kuris duotų galvijams ir baltymų, energijos, kurios gyvuliams trūksta“.

V. Žostautienė

Lietuva yra pasiskelbusi, kad genetiškai modifikuotų nei augalų, nei gyvulių eksperimentų nedarys, todėl, manyčiau, kad tradicinė selekcija išliks.

Dotnuvos eksperimentinio ūkio vadovo teigimu, derliaus didinimo tikslais atliekama eksperimentų ir augalininkystės srityje. Pašnekovas pasakoja apie ūkyje išbandytą liucernos rūšies žolę ir čia pat argumentuoja kokie rezultatai gauti: „Gerais metais nupjovėme šios žolės penkis derlius, tai labai didelis pliusas. Liucerna taip pat yra labai atspari sausroms“.

Anot A. Turskio, nuo vykdomų eksperimentų su daugiametinėmis žolėmis gali priklausyti didesnės pieno produkcijos gamyba. „Kai kurios karvės dabar duoda 60 litrų pieno. Tai reiškia, kad jų potencinės galimybės yra didelės, bet mes joms nesudarome tinkamų šėrimo ir laikymo sąlygų, todėl karvės įprastai duoda žymiai mažiau pieno“, - dėsto pašnekovas. Jeigu technologija pasiteisins, ji bus paskleista plačiau, kad karvių potencialą galėtų išnaudoti ir kiti šalies ūkininkai.

Pasiteiravus, ar eksperimentai derinami prie mūsų šalies klimatinių sąlygų, vyras teigė, kad bandomi įvairūs variantai. Kaip pavyzdį jis pateikė atliekamus bandymus su soja. „Soja yra pietinių respublikų veislė. Soja yra labai baltymingas pašaras. Mes ją perkame iš Amerikos, kur ji yra modifikuota, o, pavyzdžiui, ukrainiečiai turi soją, kuri yra nemodifikuota. Mes norime pritaikyti jų veisles, kad jos augtų ir pas mus“, - pasakojo ūkio vadovas.

Jis pabrėžė, kad tokie bandymai yra būtini, nes jeigu niekas nebus daroma, nebus ir jokių naujų technologijų. Pašnekovo teigimu, buvo toks etapas, kai moksliniai eksperimentai buvo palikti kažkur nuošalyje, tačiau pastaruoju metu teigė jaučiantis pagyvėjimą. „Atėjęs naujas ministras nori eksperimentinius ūkius daugiau išnaudoti, atskleisti jų galimybes. Anksčiau negalėjome dalyvauti ir „SAPARD“ programose, o dabar jau prieiname prie europinių projektų“, - džiaugėsi Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktorius.

Tikslas – didinti augalų atsparumą kenkėjams, ligoms ir sausroms

LAMMC Žemdirbystės instituto dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza antrina A. Turskiui, sakydamas, kad mokslininkai, atlikdami įvairius tyrimus, eksperimentuoja su labai daug augalų.

„Gamyboje šiuo metu eina komerciniai augalai, kurie auginami praktiškai visuose ūkiuose. Žmonės sėja tai, iš ko gali gauti pinigus - žieminius javus, kviečius, vasarinius javus, miežius, rapsus, kukurūzus ir cukrinius runkelius“, - vardija V. Feiza. Čia pat jis priduria, kad norint selekcininkams išveisti naują augalo veislę gali prireikti 15-20 ilgo nuoseklaus darbo metų.

„Tie, kurie veda naujas veisles, turi tikslą, užduotį, kam jie jas veda. Veislių tikslai šiai dienai yra aiškūs – gauti kaip galima didesnį derlių, tačiau to dabar jau yra maža. Kenkėjai yra labai prisitaikę prie chemijų, todėl bandoma surasti augalus, kurie būtų nelabai skanūs kenkėjui valgyti. Taip pat dirbama siekiant didinti augalų atsparumą ligoms“, - aiškino mokslininkas.

Jis pridūrė, kad šiandien didelį vaidmenį augalų selekcijoje vaidina ir klimato kaita. Mokslininkai dirba ta kryptimi, kad klimatui sausėjant naujos veisiamos augalų veislės būtų atsparios sausroms.

Nenorime GMO, nebus ir unikalių veislių

Žemės ūkio ministerijos specialistė V. Žostautienė, apibendrindama mokslininkų vykdomų eksperimentų rezultatus, džiaugiasi, kad augalininkystės srityje naujų atradimų netrūksta, nes čia dėl greitesnio augalų augimo ciklo viskas vystosi sparčiau. Tai, jos teigimu, pastebima naujų daržovių, vaisių sektoriuje, taip pat nemažai tyrimų atliekama su vaismedžiais, javais.

A. Turskis

Buvo toks etapas, kai moksliniai eksperimentai buvo palikti kažkur nuošalyje, tačiau pastaruoju metu teigė jaučiantis pagyvėjimą. Atėjęs naujas ministras nori eksperimentinius ūkius daugiau išnaudoti, atskleisti jų galimybes.

„Vis naujos veislės išrandamos, kurios yra atsparios tam tikriems klimato pasikeitimams. Nors Lietuva yra maža, jaučiame klimato kaitą, pasikeitimus dirvožemyje. Tikimės, kad ateityje ir toliau turėsime naujų veislių“,- vylėsi pašnekovė.

Kaip ji pastebi, gyvulininkystės srityje eksperimentiniai procesai užtrunka ilgiau, viskas vystosi lėčiau, tačiau jau dabar matoma, kad nors gyvulių ūkiuose auginama mažiau, didėja jų produktyvumas.

Vis dėlto moteris prognozuoja, kad unikalių naujų augalų ar galvijų veislių Lietuvoje vargu, ar galime tikėtis, nes šalies pozicija genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu yra neigiama.

„Lietuva yra pasiskelbusi, kad genetiškai modifikuotų nei augalų, nei gyvulių eksperimentų nedarys, todėl, manyčiau, kad tradicinė selekcija išliks“, - spėjo V. Žostautienė.

Ji teigė, kad šiuo metu galime pasidžiaugti Šilavoto karpiais, kurie yra lietuvių mokslininkų darbo vaisius, taip pat vykdoma Lietuvos jojamųjų arklių selekcija, kuri gali ateityje nustebinti taip pat gerais rezultatais.