Paskutinės rudens dienos primena ne tik apie artėjančią žiemą, bet ir kelia nerimą miestų gyventojams. Nors ir draudžiama, tačiau karts nuo karto daugiabučių ar privačių namų gyventojai nukritusius lapus, sudžiūvusias šakas meta į buitinių atliekų konteinerius arba dar blogiau – sukrauna laužą ir jį užkuria tiesiog po langais visiems kaimynams.
Miestų teritorijose draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.
Kitose vietovėse sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, o jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijose nustato pačios. Kai kuriose bendrijose atliekas krūvose draudžiama deginti sekmadieniais ir kitomis šventinėmis dienomis, kai kuriose draudimas deginti lapus, šakas galioja visus metus.
Puiki trąša
Aplinkosaugininkai pastebi, kad gana dažnai žmonės linkę atsikratyti daržo bei sodo atliekų jas sumesdami į laužo liepsnas. Šias atliekas reikia ne deginti, o susmulkinti ir kompostuoti, kad jos pavirstų ekologiškomis organinėmis trąšomis. Juk deginant tokias lengvai degančias atliekas sudega didelė ir pati vertingiausia šių trąšų dalis.
Jeigu nekursite ugnies, nuo daugybės kenksmingų junginių bus apsaugotas ir oras. Į jį deginant organines atliekas per trumpą laiką patenka labai daug teršalų – kietųjų dalelių ir įvairiausių cheminių junginių. Ypač pavojinga kartu su natūraliomis gamtinės prigimties atliekomis deginti įvairias plastmasės atliekas – butelius, šiltnamiuose naudojamas plėveles, taip pat senus drabužius, avalynę ir kt. Tai griežtai draudžiama. Degant tokioms šiukšlėms, į orą patenka daugybė žmogaus sveikatai pavojingų toksiškų medžiagų.
„Komposto krūva yra gyvasis fabrikas. Jame darbuojasi pelėsiniai grybai, mielės, bakterijos, pirmuonys, nariuotakojai, sliekai. Yra tam tikra tvarka, kuria jie į tą darbą įsijungia ir baigia, kai jiems tas „ne pagal dantis“. Tada įsijungia kiti. Man be galo įdomu stebėti vyksmus komposto kaupuose“, – žurnalui "Rasos" yra sakęs bene vienintelės įmonės, nemokamai priimančios lapus ne tik iš gyventojų, bet ir iš įmonių, vadovas Andrius Juknevičius.
Manoma, kad į šią įmonę atkeliauja tik apie 20 proc. Vilniuje surenkamų lapų, mat nemokamai priimant keliami tam tikri reikalavimai – atvežti lapus be šiukšlių ir kitų neaugalinės kilmės atliekų. Tad kai kam daug paprasčiau jais atsikratyti kitaip.
Juknevičiaus įmonėje lapai kompostu pavirsta per 1,5–2 metus. Jei norime komposto pasigaminti greičiau, jį reikėtų dažniau perkasti, taip atsiras daugiau deguonies ir procesas paspartės.
„Žmonės dažnai daro klaidą kompostui kasdami duobę ar kaldami dėžę, geriausiai kompostuoti ant žemės, kaupuose“, – pataria Leopoldas Juknevičius.
Kas ir kur draudžiama
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.
Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui.
Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Deginant šias atliekas privaloma vadovautis Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikoje įstatymais bei teisės aktais.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato:
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki aštuonių šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų.
Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki šešių šimtų litų.
Pažeidėjai neatsiperka tik administracinėmis baudomis, jie turi atlyginti ir gamtai padarytą žalą.