Rusijos širdyje esantis miestas smenga į žemę, skalaujamas chemikalų jūros

Rusijai be skrupulų prisijungus Krymą ir tiesiant rankas į Rytų Ukrainą, šios šalies regioninės politikos apžvalgininkė, britų ir lenkų žurnalistė Ola Cichowlas portale theecologist.org rašo, jog prezidentui Vladimirui Putinui reikėtų labiau susirūpinti problemomis, egzistuojančiomis pačioje šalies širdyje. Bereznikai Permės krašte, Rusijos cheminės pramonės centras, su nerimu laukia dar vienos ekologinės katastrofos.

Grimztantis miestas

Rusijos pramoniniai miestai yra daugiau nei vien taškai žemėlapyje. Jie teršia aplinką didžiuliais kiekiais chemikalų, tačiau šios problemos spręsti nesiima nei vietos valdžia, nei fabrikus ir kasyklas valdantys oligarchai. O žmonėms vis tiek reikia ten gyventi.

Toli nuo Maskvos, pačioje Rusijos širdyje, yra miestas, kuris smenga gilyn į žemę. Ir tai ne metafora apibūdinti padėčiai šalyje – miestas grimzta tiesiogine to žodžio prasme.

Tai Bereznikai, Rusijos chemijos sostinė, įsikūrusi Šiaurės Urale prie Kamos upės. Miesto vardas pateko į pirmuosius laikraščių ir naujienų portalų puslapius 2007 m., kai jo ribose atsivėrė didžiulė smegduobė. Šiandien duobė yra 390 m ilgio (beveik keturios futbolo aikštės), 310 m pločio ir 237 m gylio.

Smegduobė ir toliau plečiasi. Kiekvieną mėnesį vis daugiau žmonių yra evakuojami iš gretimų daugiabučių. Apleisti pastatai apjuosiami raudona juosta su užrašu „Pavojus“. Ištisi miesto rajonai primena karo zoną. 

300 m po miestu – potašo kasyklos

Kaip atsirado ši smegduobė? Kaltininką atrasti nesunku – kalio druskų kasyklos.
Bereznikai, kaip ir dauguma kitų nedidelių Rusijos pramoninių miestų, prasidėjo nuo gulagų. Tarybų valdžios įsakymu stovyklos turėjo būti įkurtos nedideliu, pėsčiomis įveikiamu atstumu nuo kalinių darbo vietų. Miestas dėl šios priežasties buvo pastatytas tiesiai virš potašo (kalio karbonato) kasyklų. 

Šiomis dienomis maždaug 300 m po žeme esančias druskas tirpina į kasyklas plūstantis vanduo. Vietos pareigūnas Michailas Permyakovas vaizdžiai apibūdina procesą: „[Žemė tirpsta] lyg cukraus gabalėlis arbatos puodelyje“.

Buvęs gulagas šiandien yra didžiausias pasaulyje potašo gamintojas. Multimilijardinė korporacija „Uralkali“ turi 12 tūkst. darbuotojų. Būtent „Uralkali“ veikla ir lėmė smegduobės atsiradimą.

Grimztant miestui vis pasigirsta planų jį perkelti į kitą Kamos upės pusę. Iš čia esančio Usolijės miestelio atsiveria panorama į Bereznikų pramoninių gigantų „rivjerą“. Čia gyvenantys žmonės Bereznikus vadina Permės Venecija. Tačiau ir jų pačių laukia nemaži pokyčiai – smengantis miestas perkeliamas prie pat jų durų.

Pramonės milžinai neužšąlančios „Negyvosios jūros“ pakrantėje

Miesto grimzdimas gilyn – ne vienintelė ekologinė katastrofa ištikusi Bereznikus. Vaikai mieste žaidžia prie vandens telkinio, vietinių vadinamos „Negyvosios jūros“. Žinoma, ši „jūra“ visai nepanaši į tą, skalaujančią Jordanijos ir Izraelio krantus. Tačiau ji yra tokios pat skaisčiai žydros spalvos kaip ir atogrąžų salas supantys vandenys, o vanduo čia niekada neužšąla, net ir termometro stulpeliui nukritus iki -50 laipsnių Celsijaus.  Tokiu pavadinimu pavadintas užtvenkus Kamos upę susidaręs vandens telkinys.

Šio telkinio žydruma padeda itin lengvai surasti Bereznikus „Google“ žemėlapių palydovinėse nuotraukose.

Gyventojas Artiomas

Fabrikai į orą išmeta rūgščius teršalus, kuriais tenka kvėpuoti lauke ir atidarius langus namuose. Todėl žalios erdvės yra labai svarbios.

Bereznikai užsitarnavo Rusijos chemijos sostinės vardą ne vien dėl „Uralkali“ potašo kasyklų. Rusiškąją „Negyvąją jūrą“ supa ne prabangūs viešbučiai, o penki kilometrai pramoninių kompleksų.

Šie yra dalis „Uralchem“ imperijos, kurią valdo Minske gimęs oligarchas Dimitrijus Mazepinas. Vietinių praminta „Azotka“, „Uralchem“ yra didžiausia trąšų gamintoja Rusijoje ir visoje Europoje.
Šalia „Azotkos“ įsikūrusi „Avisma“ yra didžiausia pasaulyje titano gamintoja. Vakariečiai skraidantys „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvais dažnai net nenumano, jog šių sparnai greičiausiai buvo pagaminti Rusijos Negyvosios jūros pakrantėje.

Suirus Tarybų Sąjungai, miesto pramoninius lobius išsidalijo oligarchai. Rusiškasis „Forbes“ milijardierių sąrašas pilnas neaiškių figūrų, prie kurių turtų kilmės tiesiog įrašoma „cheminės medžiagos“, „metalai“ ir „iškilęs savo pastangomis“.

Kremliui aplinkosauga nerūpi

Bereznikuose vis tik yra žmonių norinčių bent šiek tiek pakeisti padėtį. Artiomas ir jo draugai planuoja sutvarkyti nedidelį parką miesto centre.

Citata

Kasmet Bereznikuose vyksta muzikos festivalis „Chemfest“. Dideliuose ekranuose šalia scenos rodomi pramoninio miesto vaizdai. Stebėtina, tačiau švęsti šioje cheminėje dykynėje itin smagu.

„Fabrikai į orą išmeta rūgščius teršalus, kuriais tenka kvėpuoti lauke ir atidarius langus namuose. Todėl žalios erdvės yra labai svarbios, - kalbėjo vaikinas vesdamas per parke išmestas ir suledėjusias atliekas ir žengdamas per upelį. - Čia bus nedidelis tiltelis“.

Tačiau tokios svajonės atrodo neįmanomos išvydus aplinkui besivoliojančius gyvūnų griaučius. Mėsos fabrikas čia atsikrato savo atliekomis. Dėl besimėtančių kaulų parkas primena savaną sausros metu, tik padengta sniegu.

Artiomas rašė ne vieną nusiskundimą Bereznikų merui ir netgi surengė protestą priešais mėsos fabriką. Už tai jam buvo prilipinta „išprotėjusio narkomano“ etiketė.

Kremlius ne kartą davė suprasti, jog Rusijos išvalymui ir sutvarkymui neturi laiko ir noro. Vienas to įrodymų – žiaurus susidorojimas su protestuotojais 2010 m. saugojusiais Chimki mišką šalia Maskvos. Mišką norėta iškirsti ir jo vietoje nutiesti greitkelį. Šiuo metu statybos yra sustabdytos.

Kremlius taip pat aktyviai gynė kasybos kompaniją, kurios teršalai tebedaro didžiulę žalą ištisam nacionaliniam parkui šalia Voronežo. Olimpinės žaidynės Sočyje taip pat laikomos didele ekologine katastrofa: statybos sunaikino svarbias buveines, Mzymtos upės ekosistemą ir lašišų neršimo vietas, lokių ir įvairių kanopinių migravimo kelius. Maskva dar kartą parodė, ką mano apie gamtosaugą, praėjusiais metais trims mėnesiams sulaikydama „Greenpeace“ aktyvistus protestavusius prieš naftos gręžimą Arktyje.

Kasmet Bereznikuose vyksta muzikos festivalis „Chemfest“. Dideliuose ekranuose šalia scenos rodomi pramoninio miesto vaizdai. Stebėtina, tačiau švęsti šioje cheminėje dykynėje jaunimui itin smagu. Galbūt, ko nors įmaišyta vandenyje, svarsto Ola Cichowlas.