Švenčiama ozono sluoksnio apsaugos diena: kaip prisideda Lietuva?

Ozono sluoksnis - tai žemę gaubianti atmosferos dalis, kitokia deguonies forma, plytinti maždaug 10-40 kilometrų aukštyje virš mūsų galvų ir sauganti mus visus nuo iškepimo saulėje. Ši ozono paskirtis žmonijai turėtų būti itin aktuali, tačiau kol kas dėl pramonės išmetamų freonų bei CO2 išmetimų, ozonas nuolat plonėja. Nuo 1995 metų rugsėjo 16 dieną švenčiama Ozono sluoksnio apsaugos diena. Lietuvos specialistai sako, kad mūsų šalyje ozoną ploninantys veiksniai taip pat atidžiai kontroliuojami, tačiau pažeidimų vis dar pasitaiko.

Kontrolė vykdoma, bet ji nėra absoliuti

Aplinkos ministerijos (AM) Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina GRYNAS.lt pasakojo, kad pikiniu laikotarpiu, kuomet reikėjo masiškai atsisakyti tradicinių ozoną ardančių medžiagų, kurios buvo naudojamos šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, Lietuva turėjo atskirą ozono sluoksnio apsaugos programą, tačiau ji buvo įvykdyta ir šiuo metu situacija stebima vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) reglamentu ir tarptautiniais susitarimais.

Jie, anot pašnekovės, apima labai plačias sritis – tiek buitinių įrenginių šaldytuvų, kondicionavimo sistemų kontrolę, tiek prekybos sektorių – buitinių prietaisų, turinčių šaldymo sistemas, priežiūrą, transporto – oro, vandens ir žemės – kondicionavimo kontrolę ir t.t.

„Mes atliekame viską nuo A iki Z. Yra ES reglamentas, nacionalinis teisės aktas, kuris detalizuoja ir paskirsto užduotis, yra ir Lietuvos aplinkosaugos normatyvas. Turime pavestą regioninių departamentų kontrolę – jie tikrina, tikrina ir muitinė. Pavyzdžiui, yra importo nelegalių atvejų – siuntų, kartu su muitinės departamento postais vykdome tyrimus ir atsekame kelius nuo Indijos ar net Kinijos, kas kur importavo, kodėl nėra leidimų ir t.t.“, - apie kontrolės specifiką pasakojo M. Teriošina.

Specialistė atvira – nors ozono sluoksnio apsauga Lietuvoje yra vykdoma, 100 proc. garantuoti, kad pažeidimų atvejų nepasitaikys, negalima.

„Yra toks mylimas mano pasakymas, kad policija labai griežtai prižiūri, kad girti vairuotojai nevažinėtų, bet pasitaiko. Taip ir čia – prižiūrime, kontroliuojame, bet nėra garantijos, kad neatsiras kažkoks nelegalus netinkamas naudojimas. Tikrai vienas kitas iš kažkur atsiranda. Kontrolė nėra absoliuti, kad eini per mišką ir grandine viską šukuoji, todėl be abejo pasitaiko, kad kažkur yra uždraustų medžiagų panaudojimas, kai kur gali būti falsifikacija“, - dėstė AM cheminių medžiagų skyriaus vedėja.

Anot jos, pažeidimų atvejai neretai pasitaiko importo srityje: „1999 m. pab. - 2000 m. pr. buvo tokių atvejų, kad dvigubu dugnu konteinerius darė, ne pas mus Lietuvoje, bet mums rodė buitininkai, kaip tarptautiniuose renginiuose tas vyksta. Būna keičia markiruotę, vieną medžiagą įpila, o užrašo kad kita – visokių atvejų yra. Vienus patikrina, kitus ne“, - sakė M. Teriošina.

Konvenciją pasirašė 44 valstybės

1985-aisiais Vienoje 44 valstybių atstovai priėmė „Ozono sluoksnio apsaugos konvenciją", 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas apie ozono sluoksnį naikinančių cheminių medžiagų gamybos sumažinimą bei kontrolę.

Įsteigta bendrojo ozono kiekio matavimų sistema, kurią koordinuoja Pasaulinė meteorologijos organizacija. Pasaulinis ozono duomenų ir ultravioletinės saulės spinduliuotės centras (World Ozone and Ultraviolet Radiation Data Centre (WOUDC)) yra Kanadoje. Jis renka žinias apie ozono kiekį iš maždaug 340 stočių.

1994 m. Lietuva ratifikavo Vienos konvenciją ir Monrealio protokolą, buvo parengta Lietuvos nacionalinė ozono sluoksnio apsaugos programa.

1993-ųjų sausį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Kauno meteorologijos stotyje pradėjo ozono matavimus ir įsijungė į bendrą Pasaulinės meteorologijos organizacijos ozono stebėjimo sistemą.

Bendrojo ozono kiekio duomenys yra siunčiami į Pasaulio ozono ir ultravioletinės saulės spinduliuotės centrą Kanadoje, skelbiami šio centro ozono duomenų biuletenyje.

Prie normalaus ozono sluoksnio storio gali prisidėti kiekvienas iš mūsų, o savaitė be automobilio yra dar viena proga neteršti aplinkos.