Teismas byloje dėl patentuotų sėklų priėmė „Monsanto“ palankų nuosprendį - sėklos ūkininkui nepriklauso

Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis teismas pirmadienį agrochemijos gigantės „Monsanto“ ir ūkininko iš Indianos byloje priėmė bendrovei palankų nuosprendį. Minimas ūkininkas buvo kaltinamas tuo, jog neteisėtai daugino genetiškai modifikuotas sojos pupelių sėklas, kurias išvedė ši žemės ūkio milžinė, rašo svetainė phys.org.

Aukščiausiasis teismas vienbalsiai priėmė nuosprendį, jog patentuotus gaminius reguliuojantys įstatymai „neleidžia ūkininkui be įmonės leidimo dauginti patentuotų sėklų, jas persėjant ir nuimant derlių“.

Ginčo esmė buvo susijusi su „patento išsėmimu“ – teisiniu principu, teigiančiu, kad po to, kai patentuota prekė buvo nupirkta, ją įsigijęs asmuo „turi teisę ją naudoti ar perparduoti“, 10 puslapių teismo nuosprendį aiškino teisėja Elena Kagan.

„Tačiau tokia teisė neleidžia pirkėjui gaminti naujas patentuoto išradimo kopijas“, - pridūrė ji.

Šis nuosprendis suteikė postūmį „Monsanto“ akcijoms, kurios pirmadienį prekybos pradžioje smuko daugiau kaip 1 proc.

2007 metais iškeltoje byloje „Monsanto“ kaltino ūkininką Vernoną Hugh Bowmaną pažeidus jos intelektinės nuosavybės teises persėjant, kultivuojant ir parduodant herbicidams atsparias sojos pupelių sėklas, kurioms išvesti įmonei prireikė dešimties metų.

Patentuotos sėklos, kurios leidžia ūkininkams „Monsanto“ gamybos herbicidais „Roundup“ purkšti ištisus laukus, buvo išvestos 1996 metais. Dabar jas perka daugiau kaip 90 proc. iš 275 tūkst. Jungtinių Valstijų ūkininkų, auginančių sojų pupeles.

75 metų ūkininkas V. H. Bowmanas teigė laikęsis kontrakto su „Monsanto“ ir kasmet pirmajai sėjai pirkdavęs naujas „Roundup Ready“ sėklas.

Tačiau jis sakė, kad sunkmetis privertė jį nuo 1999 metų iš grūdų saugyklų pirkti pigesnį sėklų mišinį, kurį jis naudodavęs antrajai sėjai.

Šiame mišinyje būdavo ir „Roundup Ready“ sojos pupelių, kurias V. H. Bowmanas sugebėjo atskirti ir naudoti sėjai nuo 2000 iki 2007 metų.

„Pagal patento išsėmimo doktriną V. H. Bowmanas galėjo perparduoti patentuotas sojos pupeles, įsigytas iš grūdų saugyklos; lygiai taip pat jis galėjo suvartoti šias pupeles ar sušerti jas gyvuliams“, - aiškino E. Kagan.

„Tačiau išsėmimo doktrina neleidžia V. H. Bowmanui dauginti patentuotas sojos pupeles be (specialaus ar numanomo) „Monsanto“ leidimo“.

„Tačiau V. H. Bowmanas elgėsi būtent taip“, - pridūrė teisėja.

Teismas nustatė, kad įstatymas teisingai saugo „Monsanto“ nuo tokių veiksmų, nes „priešingu atveju patentavimas turėtų mažai naudos“.