Tokiose besivystančiose šalyse kaip Kinija ir Brazilija, mėsos vartojimas dramatiškai auga. Visame pasaulyje suvartojamos raudonos mėsos kiekis per paskutinius penkiasdešimt metų pašoko keturis kartus. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad per kitus keturiasdešimt metų paklausa mėsai išaugs dar dvigubai, nors planetos galimybės tenkinti tokius poreikius - ribotos.
"Pagaminti kilogramui mėsos reikia nuo 7 iki 16 kilogramų grūdų ir sojų pupelių - jais maitinami gyvuliai. JAV gyvuliams atitenka apie 80 proc. visų grūdų", - sako Peteris Eisneris, Vokietijos Fraunhoferio instituto inžinierius.
Palyginti su mėsos produkcija, kaip maisto šaltinis kultivuojami augalai žemės plotus naudoja gerokai mažiau intensyviai. Kilogramui mėsos pagaminti reikia apie 40 kvadratinių metrų, kurių pakaktų išauginti 120 kilogramų morkų ar 80 kilogramų obuolių.
Anot P. Eisnerio, tikimasi, kad augaliniai maisto ingredientai taps rimtu pakaitalu iš gyvulių gaunamoms medžiagoms. Jis "ScienceDaily" pristatė "pieno pakaitalą", pagamintą iš lubinų baltymų ir tinkamą gaminti tokiems produktams kaip sūris ar ledai. Jame nėra laktozės, cholesterolio, tačiau gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Fraunhoferio instituto tyrėjai lubinų sėklas taip pat panaudojo naujame produkte, iš kurio galima gaminti dešreles.
"Mikroskopinė jo struktūra panaši į riebalus dešrelėse. Taigi jį galima panaudoti gaminant neriebias dešreles, kurių skonis toks pat geras kaip ir įprastos", - aiškino tyrėja Daniela Sussmann. Anot jos, pridėjus dešimtadalį naujo baltymo, taip pat pagerėjo produkto tekstūra.
Dešrelės yra tarp produktų, kuriuose riebalų kol kas - daugiausia. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam gyventojui jų kasmet tenka 31 kilogramas.