Šią akciją teigiamai sutinka ir GRYNAS.lt kalbinti aplinkosaugininkai. Vienas jų, dirbantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, sakė, kad tokios akcijos rimtai išgąsdina tuos žmones, kurie ryžtasi į krosnį mesti atliekas, kurios degdamos teršia aplinką.
"Mes jau turime metodiką ir gerai žinome, kaip pričiupti tokius pažeidėjus. Tai nėra sudėtinga, jei turima gyventojų informacijos. Pirmiausia į tokius pranešimus ir reaguojame", sakė pareigūnas.
Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.
Kaip rodo tyrimų duomenys, didžiausia kietųjų dalelių KD10 koncentracija fiksuojama per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Lyginant šių kietųjų dalelių koncentraciją šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, ji gali skirtis net iki kelių kartų.
Didelę kūrenimo įtaką oro užterštumui rodo ir smulkesnės kietųjų dalelių frakcijos KD2,5 vidutinė šaltojo ir šiltojo metų laikų koncentracija. Miestų stotyse kūrenimo sezono metu ji yra 1,5–1,6 karto didesnė negu šiltuoju metu.
Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).
Per praėjusių metų lapkričio-gruodžio ir šių metų sausio mėnesį Marijampolės agentūra Marijampolės savivaldybės teritorijoje suorganizavo 32 įvairaus pobūdžio reidus, kurių metu nustatyti 6 atliekų deginimo atvejai, pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus. Visiems pažeidėjams paskirtos administracinės nuobaudos. Lyginant su ankstesniais metais, šis skaičius išliko panašus.
Reikia paminėti ir tai, jog vis dar sulaukiame gyventojų pranešimų, jog iš kaimynų namo kamino veržiasi „įtartinos spalvos ir kvapo“ dūmai. Tokie dūmai gali kilti nebūtinai dėl deginamų atliekų, bet ir dėl nekokybiško kietojo kuro. Jei malkos ar anglys šlapios, dūmų visuomet būna daugiau, kol krosnis gerai įsikūrena. Tačiau tokioms kietojo kuro rūšims, kaip malkos, anglys, durpės, jokie reikalavimai nėra keliami ir aplinkosaugininkai jo vertinti negali.
Ši aplinkosauginė akcija tęsis viso šildymo sezono metu. Nustačius pažeidimus, bus taikomos administracinės nuobaudos, o, esant reikalui, ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.