Vyras pasakoja, kad kai iš korių išsukamas medus, jie dar būna drėgni, meduoti, juos reikia pakabinti kur nors pavėsyje džiūti. Bitės tą medaus likutį susineša ir taip nusausina korius.
„Ėjau pro šalį, iš toli galvojau gal kurmiarausis atsirado tamsus po koriais, po to žiūriu – ežys ėda. Jis gražiai dviejų ar trijų korių kraštelius apgraužė ir daugiau jo nebemačiau“, – pasakojo jis.
Anot bitininko, sodyboje gyvena daug ežiukų, ten sutikti galima ir jų šeimas su jaunikliais.
Gamtininkai sako, kad ežiukai – labai naudingi, nes suėda daug žmogui nemalonių vabzdžių. Vis dėlto jų imti į rankas nepatariama, mat jie, kaip ir kiti laukiniai gyvūnai, gali pernešti ligas arba įkąsti, o jų dantys – itin aštrūs.
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad ežiniai priklauso vabzdžiaėdžių būrio žinduolių šeima. Jų yra 2 pošeimiai, 7 gentys, 21 rūšis.
Ežiai paplitę Afrikoje ir Eurazijoje (į šiaurę iki tundros), jų nėra Ceilone, Japonijoje ir Madagaskare. Dauguma (pošeimis Erinaceinae) dygliuoti. Turi stiprius poodinius raumenis. Pajutę pavojų susisuka į kamuolį.
Kiti (pošeimis Hylomyinae) apaugę plaukais, ilgauodegiai, panašūs į kirstukus.
Ežinių snukutis šnipelio formos, akys ir ausys nemažos. Turi 36–44 dantis. Gyvena miškuose, laukuose, stepėse ir dykumose. Aktyvūs naktį, kai kurie žiemą įminga. Minta bestuburiais, varliagyviais, ropliais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, smulkiais žinduoliais.
Gimnūra (Echinosorex gymnura), paplitusi Pietryčių Azijoje, neturi dyglių, uodega ilga.
Lietuvoje dažnas baltakrūtis ežys (Erinaceus concolor), apie 25 cm ilgio. Žiemą įminga. Per metus veda 1–2 vadas po 1–9 jauniklius. Naudingas, sunaikina nemažai kenksmingų vabzdžių ir jų lervų. Latvijoje paplitęs į jį panašus paprastasis ežys (Erinaceus europeus) Jų pasitaiko ir Lietuvoje.
