Saugomų rūšių nepažįsta net aplinkosaugininkai
GRYNAS.lt skaitytojai pastebėjo, kad kai kurios augalų ar gyvūnų rūšys ganėtinai dažnai sutinkamos, tačiau jos vis tiek įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Skaitytojas Martynas teiravosi, ar iš saugomų rūšių sąrašo nereikėtų išbraukti gervių. Jis teigė labai dažnai pastebintis šiuos paukščius, be to skelbta, kad gervių pastaraisiais metais tik gausėjo.
Vieno rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas, GRYNAS.lt paklaustas, ar aplinkosaugininkams pavyksta užtikrinti saugomų rūšių kontrolę, prašydamas neatskleisti jo tapatybės, teigė, kad jis pats ir didžioji dalis kolegų negali atpažinti visų rūšių.
„Raudonoji knyga labai stora ir mes tiesiog negalime visko atpažinti – mes nesame biologai. Pagal taisykles mes galime tikrinti grybautojų krepšius, bet jei susipainioję nubausime žmogų, nuskynusį leistiną grybą? Tai supranta ir Aplinkos ministerija. Ji neprašo mūsų tikrinti grybautojų krepšių. Mes pažįstame tik pagrindines saugomas rūšis“, - pripažino pašnekovas.
Gamtininkas: visko saugoti nėra prasmės
Kad situacija kebli, pripažino ir gamtininkas Deividas Makavičius. Jis sutiko su teiginiu, kad kai kurias rūšis iš Raudonosios knygos tikrai būtų galima išbraukti, nes jų populiacijos jau atsistatė.
Pašnekovas aiškino, kad daugiausiai diskusijų kyla kalbant apie vabzdžius, grybus, samanas ir kerpes. Norint išsiaiškinti, ar šių grupių atstovus reikia saugoti, reikalingi tyrimai, tačiau jų finansavimas labai menkas. Geriausiai ištirtos žinduolių, paukščių ir žiedinių augalų populiacijos.
Gamtininkas priminė, kad 1992 m. išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje yra 501 rūšis, 2007 m. išleistoje naujos redakcijos knygoje – 767 rūšys
„Raudonojoje knygoje yra abejotinų rūšių. Paukščiai ir žinduoliai turi senas tyrimų tradicijas, todėl mes galime žinoti tikslius populiacijos dydžius. Kalbant apie žiedinius augalus, situacija taip pat nėra bloga. O samanų, kerpių, vabzdžių gausumas dažnai nėra žinomas, bet rūšis vis tiek įtraukiama. Mano manymu, pirmiausia reikia atlikti tyrimus ir nustatyti gausumą. Taip pat į Raudonąją knygą įtraukiamos ir Lietuvoje naujai aptinkamos rūšys gerai neišanalizavus tikrosios jų gausos. O kartais jos labai greitai vystosi ir plinta“, - kalbėjo pašnekovas.
Baudomis būtų užversti ir miškininkai, ir kelininkai
Gamtininkas svarstė, kad kuo daugiau rūšių įtraukta į Raudonąją knygą, tuo sunkiau užtikrinti jų apsaugą. Jo manymu, ne visi gamtininkai gali atpažinti saugomas rūšis, o ką jau kalbėti apie aplinkosaugininkus ir visuomenę.
„Įtraukiama labai daug rūšių, bet kaip užtikrinti realią, o ne popierinę apsaugą, dažnai nepagalvojama. Geriausiai apsauga vykdoma valstybės saugomose teritorijose. O kitose vietose atsakomybė deleguota aplinkosaugos pareigūnams. Bet galiu garantuoti, kad jie visko tikrai nežino. Kita vertus, dalis saugomų kerpių ar samanų rūšių auga ant senų medynų, kurie kertami. Teoriškai reikėtų bausti miškininkus. Baltijinė gegūnė - jau atsistačiusi rūšis, ji auga ir pakelėse, o kelininkai jas šienauja. Taigi reikia bausti ir kelininkus“, - kurioziškas situacijas vardijo gamtininkas.
Taigi baltijinę gegūnę jis siūlė iš saugomų rūšių sąrašo išbraukti. Taip pat, pašnekovas linkęs manyti, kad vertėtų išbraukti ir tamsiąją šaškytę. Tai yra drugys, kurio populiacija, gamtininko manymu, vis didėja. Be to, jis siūlė išbraukti dar vieną drugį - machaoną. Vietoj jų, D. Makavičiaus manymu, reikėtų mėginti apsaugoti kur kas jautresnes drugių rūšis - margąjį satyrą ir tamsiąją erebiją. Kalbant apie žinduolius, pašnekovo teigimu, Raudonojoje knygoje turėtų nelikti stumbrų. Pasak jo, vertėtų pagalvoti ir apie geltonojo piengrybio išbraukimą.
Jo manymu, nereikėtų leisti, kad knyga dar labiau storėtų. D. Makavičius įsitikinęs, kad reikia saugoti tik tas rūšis, kurios yra ties išnykimo riba ar jų populiacijų gausumas kasmet kritiškai mažėja. Ir tada gamtininkai, jas gerai pažindami, galėtų labiau prisidėti prie jų apsaugos.
Be to, pašnekovas siūlė dėti daugiau pastangų, kad būtų atliekama daugiau ketvirtai kategorijai priskiriamų rūšių tyrimų. Šiai kategorijai priskiriamos rūšys yra labai menkai ištirtos. O atlikus detalius tyrimus, anot gamtininko, gali paaiškėti, kad kai kurių rūšių populiacijos nėra tokio dydžio, kad jas reikėtų saugoti.
Tačiau čia pat jis pažymėjo, kad Raudonosios knygos sąrašas trumpinamas labai retai. „Rūšis išbraukiama labai retai. Jei kartą pateko į tą sąrašą, tai bus saugoma neribotą laiką. Lietuvoje reikia saugoti ir tausoti visas rūšis. Tačiau turime suprasti, kad visko įtraukti į Raudonąją knygą nėra prasmės“, - reziumavo pašnekovas.
Komisijos pirmininkas: kuo knyga plonesnė, tuo geriau
Raudonosios knygos komisijos pirmininkas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras tik pradėjus pokalbį teigė, kad kuo Raudonoji knyga plonesnė, tuo geriau. Anot jo, iki 2017 metų turi pasirodyti naujas leidimas, tačiau jis bus kitoks – „parengtas pagal europinę klasifikaciją“. Tai reiškia, kad keisis knygos struktūra.
O pasidomėjus, ar nereikėtų iš Raudonosios knygos išbraukti tų rūšių, kurių populiacija vis gausėja, pašnekovui ši idėja nepatiko. Skaitytojo paminėtos gervės, nesvarbu, kad dabar joms pavojaus nebeliko, pasak jo, turi būti saugomos vien todėl, kad joms kažkada buvo iškilusi grėsmė išnykti.
„Penktai kategorijai priskiriamos tos rūšys, kurioms problemų gamtoje jau nebėra, bet jos vis tiek saugomos. Šiai kategorijai priskiriamos gervės. Joms pavojaus nėra. Bet jos saugomos, nes istorija rodo, kad joms kažkada buvo iškilęs pavojus. Jos yra pažeidžiamos. Visą laiką yra pavojus“, - aiškino S. Paltanavičius.
„Situaciją reikia vertinti profesionaliai. Mes nežiūrime, ar knyga stora, ar plona. Jei rūšiai iškilusi grėsmė, ji privalo būti įtraukta. Jei atsiranda specialistas, kuris pradeda tyrinėti tam tikrą gyvūnų grupę, ir išsiaiškina naujų faktų, rūšis gali būti įtraukiama. Į tai, kad rūšių nepažįsta žmonės, visai nesiorientuojama. Yra ne vienas atvejis, kad išnyko rūšis taip ir nespėjus jos atrasti. Nieko keisto, kad rūšių nepažįsta tie, kas knygą retkarčiais atsiverčia. Tai nėra lemiamas kriterijus. Žinoma, kad aplinkosaugininkams sudėtinga. Bet yra nuotraukos, pagal jas galima atpažinti. O jei iškyla klausimas, knygoje yra nurodyti autoriai – galima skambinti ir tikslintis. Galima nufotografavus aiškintis. Mūsų entomologai, jei kyla abejonių, surinktus duomenis siunčia į užsienį ir konsultuojasi su kolegomis. Moksle nėra išbaigtų tiesų“, - komentavo S. Paltanavičius.
L. Budrys: išbraukti rūšis trūksta ryžto
Kitas Raudonosios knygos komisijos narys, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys laikėsi kiek kitos nuomonės. Jis palaikė poziciją, kad Raudonąją knygą storinti beatodairiškai įtraukiant į ją naujas rūšis nėra tikslo.
Pašnekovas teigė ne vieną kartą girdėjęs klausimų, kodėl Raudonoji knyga tokia stora. Jo teigimu, tai nereiškia, kad Lietuvoje yra tokia prasta padėtis, kad masiškai nyksta ištisos rūšys. Šiandieninė raudonoji knyga ypatingai stora, pasak gamtininko, nes išsamesni rūšių aprašymai ir panaudota daugiau iliustracijų.
Priminus skaitytojo paminėtas gerves, L. Budrys sutiko, kad jas būtų galima išbraukti ir išsakė poziciją, kad iš tiesų reikėtų pagalvoti apie Raudonosios knygos sąrašo trumpinimą. „Sutinku, kad kai ką reikia išbraukti. Apie tai buvo diskutuojama ne vieną kartą. Ir tai liečia ne vien gerves. Pavyzdžiui, ir apie ūdrą, visiems gerai pažįstamą, būtų galima kalbėti“, - kalbėjo L. Budrys.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad įtikinti kai kuriuos komisijos narius išbraukti tam tikras rūšis nėra taip paprasta. Anot jo, kai kas tai prilygina rūšies pasmerkimą pražūčiai. Tačiau čia pat jis pridėjo, kad taip tikrai nėra.
„Daugelis nenori tam ryžtis. Gerai žinau, ką reiškė atlantinės lašišos išbraukimas. Priimti sprendimą buvo labai sunku. Vyko dideli ginčai. Tai yra karališka žuvis, kuri legaliai niekada nebuvo žvejojama. Kai kam atrodė, kad būtų šventvagystė ją išbraukti iš Raudonosios knygos ir leisti oficialiai žvejoti. Rūšių išbraukimas vyksta lėtai dėl mūsų pačių ryžto trūkumo. Sutinku su piliečių nuomone, kad vis naujų rūšių įrašymas ir knygos storinimas gerų rezultatų negarantuoja. Reikia būti realistais – gamta nestovi vietoje. Rūšies išbraukimas iš saugomų rūšių sąrašo nereiškia rūšies pasmerkimą pražūčiai. Tereikia surasti kitų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, jei tai žuvis, reikia, užtikrinti, kad ji nebūtų peržvejojama. Reikia pagalvoti apie limitų, žvejybos terminų nustatymą ir pan.“, - tikino L. Budrys.