Ką tik pasirodžiusi patraukliai išleista knyga „Didysis apuokas. Sugrįžimo istorija“ skirta šiai itin retai paukščių rūšiai ir pastangoms ją sugrąžinti į Lietuvos gamtą. Kaip sako leidinio autorius, žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, tik įgyvendindami didžiųjų apuokų veisimo programą galime juos susigrąžinti.
Knyga buvo parengta Aplinkos ministerijos užsakymu vykdant ES remiamą lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programoms įgyvendinti skirtą projektą. Ji iliustruota Selemono Paltanavičiaus ir kitų gamtos fotografijos meistrų – Eugenijaus Drobelio, Edmundo Greimo ir Vytauto Knyvos – nuotraukomis.
Didieji apuokai – seniausi Lietuvos girių gyventojai. Ši rūšis, kaip labai reta ir nykstanti, buvo įrašyta jau į pirmos Lietuvos raudonosios knygos, sudarytos 1976 m., sąrašus. Jos būklė nepasikeitė iki pat XX a. pabaigos. Tuo metu šalyje perėjo ne daugiau kaip dešimt šių paukščių porų. Daugiau tokių retų rūšių Lietuvoje beveik nėra.
Ne tik gamtos mėgėjus, bet ir platesnę visuomenę turėtų sudominti tekstai apie didžiųjų apuokų biologiją, ekologiją, įpročius, retumą, jų išsaugojimo mūsų šalyje programą ir laisvėn iškleliavusius paukščius. Didžiųjų apuokų veisimui tinkamas poras gamtininkai mėgėjai ir veisėjai pradėjo sudarinėti 2007 metais. Daugelis paukščių atkeliavo iš zoologijos sodų, kitų veislynų. Dar prieš pradedant įgyvendinti programą, daugelis Europos zoologijos sodų mūsų šaliai geranoriškai perdavė suaugusius, neretai ir jau besidauginančius nelaisvėje apuokus. 2010 m. buvo parengta išsami jų laikymo nelaisvėje, veisimo, pritaikymo gyventi laisvėje ir išleidimo į laisvę programa. Jos rengėjai apibendrino daugelio Europos mokslininkų ir gamtosaugininkų patirtį, nustatė galimas šio darbo klaidas.
Per tris programos įgyvendinimo sezonus numatoma išleisti į gamtą ne mažiau kaip 40 didžiųjų apuokų. Jiems veisti pasirinktos penkios vietos: Lietuvos zoologijos sodas Kaune, Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčius“, gamtininkų centras „Mini zoo“ Klaipėdos rajone, taip pat P. Adeikio (Šiaulių rajone) ir V. Baranausko (Klaipėdos rajone) veislynai. Juose nuolat laikoma nuo aštuonių iki dešimties porų. Pernai, per pirmąjį programos įgyvendinimo sezoną, buvo parengta ir į gamtą išleista 15 paukščių, šiemet, per antrąjį sezoną, išveista 14 jauniklių. Projektui pasibaigus, ši veikla ir toliau bus vykdoma.
Faktai:
Wikipedia inf.
Didysis apuokas (Bubo bubo) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų genties plėšrusis paukštis.
Tai gana stambus paukštis, kurio kūnas 58-75 cm ilgio, bet kiek mažesnis už Jūrinį erelį. Didžiųjų apuokų patelės ir svoriu, ir dydžiu akivaizdžiai pranoksta patinėlius. Norvegijos patinėlių kūno dydis vidutiniškai yra apie 61 cm, o Norvegijos patelių – 67 cm. Atstumas tarp išskleistų sparnų 138–200 cm: patinėlių vidutiniškai 157 cm, o patelių – 168 cm. Patinėlių svoris 1,5-3,2 kg (Norvegijoje – 1.80-2.80 kg, t. y. vidutiniškai 2,45 kg), patelių – 1,75-4,5 kg (Norvegijoje 2,30-4.20 kg, arba vidutiniškai 2,99 kg). Vokietijos Tiuringijoje patinėlių vidutinis svoris 1.89 kg, o patelių 2,55 kg.
Kūno viršutinė pusė pilkšvai ruda ir juodai dėmėta, apatinė – šviesesnė su išilginėmis dėmėmis. Viršugalvyje ilgos auselės. Šonas ir pilvas smulkiai skersai dryžuoti. Kojos plunksnuotos iki pirštų pamatų. Snapas ir nagai juodi.
Paplitimas pasaulyje
Gyvenamas arealas – Eurazija, išskyrus jos pietinius ir pačius šiauriausius pakraščius. Bet joje paplitęs negausiai, įrašytas į tarptautinę raudonąją knygą.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nykimo priežastys – intensyvi žmonių ūkinė veikla, miškų kirtimas, neorganizuotas turizmas miškuose, chemizacija.
Gyvenama aplinka
Gyvena miškuose, dykumose, stepėse ir net kalnuose. Sėslus paukštis.
Poravimasis
Patinai lytiškai subręsta po metų, patelės vėliau. Lizdą įruošia dažniausiai ant žemės, kartais pasinaudoja medyje esančiu senu plėšriujų ar kitų didesnių paukščių lizdu. Deda 2-3 kiaušinius, peri tik patelė apie 35 dienas. Lizdą jaunikliai apleidžia apie birželio vidurį.
Mityba
Minta kiškiais, beveik visais paukščiais (susidoroja ir su vištvanagiais), pelėmis. Jeigu pasitaiko proga, gali sumedžioti iki 17 kg dydžio elnių jauniklius ar lapes.
Grėsmės ir apsauga
Paukščiai jautrūs trikdymui, todėl veisimosi metu pražūtingas miško kirtimas, kiti miškų darbai, pavasarinis grybavimas. Grėsmę kelia didelis plėšrūnų ir šernų gausumas.
Paukščių lizdavietėse nuo vasario 1 d. iki rugpjūčio 1 d. būtina nutraukti visus medienos ruošos darbus. Perėjimo vietose atsisakyti pagrindinių kirtimų.