Roplių žinovas Gerardas Paškevičius, pamatęs nuotraukas bei vaizdo įrašą, ir pats galėjo sunkiai patikėti tuo, ką mato.
Anot jo, žvejys buvo nustebintas gyvūno išvaizdos, todėl kreipėsi į gamtininką prašydamas paaiškinti, ką sugavo.
„Kai pamačiau nuotraukas ir vaizdo įrašą, man pačiam žandikaulis nukrito ant grindų“, – sakė G. Paškevičius.
Paaiškėjo, kad rožinė gyvatė iš tiesų yra dažniausiai sutinkama gyvatė Lietuvoje – geltonskruostis žaltys, o jo išskirtinę išvaizdą lėmė genetinė mutacija – albinizmas.
„Kad gamtoje pasitaikytų albinosų ir jie išgyventų, yra tikras iššūkis, nes jų spalva nebėra maskuojanti. Matyti, kad tai gyvatės jauniklis, gal nebūtinai prisitaikys tiek, kad išgyventų iki suaugėlio, bet pats faktas laukinėje gamtoje pamatyti albinosę gyvatę yra kažkas neįtikėtino“, – komentavo gamtininkas.
Įdomu tai, kad gyvatės yra šaltakraujai gyvūnai, todėl negali išlaikyti pastovios kūno temperatūros, tad jas dažnai galima pamatyti besišildančias saulėje. Vis dėlto albinosei gyvatei tai netgi pavojinga, nes tokie gyvūnai labai linkę į karcinomą bei odos vėžį.
Lietuvoje gyvena 3 rūšių gyvatės: nuodingoji angis ir 2 rūšių žalčiai (lygiažvyniai ir geltonskruosčiai). Geltonskruosčius galima pamatyt dažniausiai.
Jie išsiskiria geltonomis dėmėmis galvos šonuose, jos kartais vadinamos „ausimis“. Šios dėmės gali būti ne tik geltonos, bet ir šviesiai gelsvos ar ryškiai oranžinės. Geltonskruostis žaltys gali būti skirtingos spalvos – nuo beveik juodos ar tamsiai žalios iki šviesiai žalios ar pilkos.