Neseniai paviešintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip subtropinių platumų skruzdžių rūšis – lot. Leptogenys sunkios naštos transportavimui susikimba savo kūno dalimis ir suformuoja gyvą grandinę. Tokį vabzdžių elgesį mokslininkai stebi pirmą kartą ir bando jį paaiškinti.
Kolorado universiteto doktorantė Helen McCreery neseniai paskelbė publikaciją, kurioje aptaria 40 šių vabzdžių genčių maisto transportavimo į lizdą ypatumų. Ji tyrinėjo tiek dviese lapus nešančias skruzdes, tiek grupinius šikšnosparnių, ar net gyvačių gabenimo medžių kamienais atvejus.
„Man šis vabzdžių elgesys skiriasi nuo to, ką teko matyti kitų skruzdžių rūšių veikloje. Vietoje to, kad laikytų patį grobį, Leptogenys jį gabena sudariusios tempimo grandinę“, – stebisi McCreery.
Ji taip pat nurodė, kad individualios skruzdėlės nėra tokios protingos, tačiau dirbant kartu kaip kolonija jos gali atlikti neįtikėtinus žygdarbius: didelio maisto gabalo pranešimas pro mažą skylę ir t.t.
Gyvūnus, kurie sugeba dirbti ne vien individualiai, tačiau ir grupėje, biologai dažnai pavadina superorganizmais. Pavyzdžiui, Vudlendo skruzdėlės visos kartu paskleidžia nemalonų kvapą (skysčio pavidalu), kuomet pajaučia artėjančią plėšrūnų grėsmę. Kaip pažymi mokslininkai, šitaip kolektyviai dirbdamos jos siekia apsiginti taikiais būdais, be mirtinų nuodų.
Kitas įdomus aspektas yra tas, kad potvynio pavojaus akivaizdoje, susijungusios įvairiomis kūno dalimis, skruzdės suformuoja „gelbėjimosi plaustą“. Taip susikibę vabzdžiai plūduriuoja vandens paviršiuje, nes kūnų susikabinimas padeda atstumti vandenį ir sukurti iš dalies hidrofobinį paviršių.