Manoma, kad pirmieji šiuos paukščius aptiko ispanai. Tuomet keistieji paukščiai buvo pavadinti tiesiog „bobo“ (iš ispanų k. „kvailelis“, „klounas“ ir pan.). Taip turbūt nutiko todėl, kad sausumoje kartais jie atrodo labai nerangūs ir lėti. Pirmasis žydrakojus išsamiau tyrinėjo ir aprašė Charlesas Darwinas.
Žydrakojų padūkėlių patelės patinėlius renkasi pagal kojų ryškumą, kurį patinėliai pademonstruoja poravimosi šokio metu, kai vieną po kitos tingiai į viršų kilnoja kojas.

Nuo pati išsiritimo iš kiaušinio žydrakojų paukščiukai mokomi savarankiškumo: kol tėvai gaudo žuvis, mažyliai turi apsiginti patys. Laimei, žydrakojais neminta plėšrūnai, todėl dauguma mažylių išgyvena. Tiesa, dažnai vieninteliu jų priešu laikomas žmogus.
Citata
Mokslininkai žydrakojus išskiria kaip ypač gerus „vairuotojus“ – į vandenį jie gali nerti tiesiai net iš 24 metrų aukščio!

Daugiau nei pusė visos padūkėlių populiacijos gyvena Galapaguose. Paukščių aptinkama ir Čilėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Meksikoje, Peru, Panamoje ir t.t. Skaičiuojama, kad žydrakojų dabar pasaulyje yra apie 20 tūkst. porų.

Žydrakojai padūkėliai peri naktimis, o dienomis skrenda į jūrą ieškoti maisto: kartais tai daro po vieną, o kartais – grupelėmis. Mokslininkai žydrakojus išskiria kaip ypač gerus „vairuotojus“ – į vandenį jie gali nerti tiesiai net iš 24 metrų aukščio!

Padūkėliai gyvena apie 15–20 metų, jų ūgis – net 70–90 cm.

Kviečiame pasižiūrėti vaizdo medžiagą, kaip žydrakojai patinai vilioja pateles: