Mokslininkai iš Makso Planko Evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje išmatavo laukinių šimpanzių šlapime esančio oksitocino lygį po to, kai šimpanzės tarpusavyje pasidalino maistu.
Pastebėta, jog tų šimpanzių, kurios dalinosi maistu, šlapime esantis šio hormono kiekis yra didesnis (tiek maistu pasidalinusio gyvūno, tiek to, kuris maisto gavo) nei tų šimpanzių, kurios maitindamosi maistu nesidalino. Be to, po dalinimosi maistu buvo nustatytas didesnis oksitocino lygis, nei po bandymo suvilioti priešingos lyties atstovą. Tai leidžia kelti hipotezę, kad dalinimasis maistu gali vaidinti svarbesnį vaidmenį ilgalaikių ryšių užmezgimo procese nei partnerių viliojimas.
Veikiant tokiems pat neurobiologiniams mechanizmams, kurie išsivystė kuriant ir stiprinant motinos ir jauniklio ryšius žindymo laikotarpiu, dalinimasis maistu, tikėtina, net labiau skatina ilgalaikius, bendradarbiavimu paremtus santykius tiek taip tarpusavyje susijusių, tiek ir tarp nesusijusių suaugusių šimpanzių.
Ilgalaikius, bendradarbiavimu paremtus santykius, trunkančius bet kelis mėnesius ar metus geba užmegzti tik žmonės ir vos kelių rūšių žinduoliai. Remiantis naujausių tyrimų duomenimis, oksitocinas – moteriškas hormonas, aktyviai veikiantis moteriai pagimdžius, kuomet formuojamas motinos ir naujagimio ryšys, tikėtina, jog skatina ilgalaikių ryšių kūrimąsi ne tik tarp kraujo ryšiais siejamų individų.
Siekdami ištirti, kokį poveikį šimpanzių bendravimui turi oksitocinas, mokslininkai iš Makso Planko Evoliucinės antropologijos instituto, vadovaujami Romano Wittigo, surinko ir ištyrė 79 šlapimo mėginius, surinktus iš 26 laukinių šimpanzių, gyvenančių Budongo miškuose, esančiuose Ugandoje.
Šlapimo mėginiai buvo renkami vienos valandos bėgyje po to, kai gyvūnai maitinosi arba tarpusavyje dalindamiesi maistu, arba nesidalindami. Romano Wittigo teigimu, mokslininkai nepastebėjo jokio padidėjusio oksitocino lygio ryšio su tuo, ar gyvūnas buvo tas, kuris dalinasi maistu, ar tas, su kuriuo yra dalinamasi.
Kadangi dalinimasis maistu vienodai veikia abu proceso dalyvius, tai gali būti potencialus bendradarbiavimu paremtų santykių variklis.
Straipsnis parengtas pagal portalo sciencedaily.com informaciją, įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.