2012 metai Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) iniciatyva buvo paskelbti kurapkų išsaugojimo metais. Atlikti skaičiavimai parodė, kad kurapkų populiacija traukiasi. Užfiksuota vos 20 Lietuvos vietų, kuriose lankosi kurapkos, kai anksčiau jas buvo galima neretai pamatyti net miesto centruose.
Kurapkų skaičiai kelia nerimą
LOD prezidentas Liutauras Raudonikis GRYNAS.lt neslėpė, kad kurapkų populiacijai traukiantis gali reikėti šią rūšį įtraukti net į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pernai skaičiuojant vietas, kur lankosi kurapkos, anot pašnekovo, gauti nerimą keliantys rezultatai: „Pernai antroje žiemos pusėje, kai skaičiavome, aptikome apie 20 vietų per visą Lietuvą, kur kurapkos lankosi. Anksčiau Vilniuje kurapkos žiemodavo ir centre, prie universalinės parduotuvės paupio pievose. Ir Šeškinėje prie Akropolio, visur jų būdavo... Dabar mes ne tik Vilniuje nė vienos nematėme, bet ir kaimo vietovėse jų nėra“.
Traukiasi kaimai, nyksta ir kurapkos
Tarp priežasčių, kodėl nyksta kurapkų populiacija, LOD prezidentas minėjo klimatines sąlygas, besitraukiančius kaimus, intensyvėjantį žemės ūkį. Kaimai nuo seno dėl savo kraštovaizdžio (smulkių įvairių kultūrų laukų su pievomis, ganyklomis ir jose įsiterpusiais želdinių plotais) sudarė palankias sąlygas kurapkoms veistis, auginti savo palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų. Kadaise plačiai paplitę paukščiai, nykstant tradiciniam kaimui, intensyvėjant žemės ūkiui ir įsivyraujant dideliems monokultūrų plotams, tapo sparčiausiai nykstančia agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Viskas priklauso nuo kurapkų produktyvumo. Jeigu geros veisimosi sąlygos – yra vietų, kur pasislėpti, ūkiuose prie klojimų yra šieno, pribyrėjusių grūdų, kurapkos žiemą atranda maitinimosi vietų. Kai seniau šienaudavo rankomis, pamatę kurapkų perėjimo vietas, jas apeidavo, o dabar laukai suarti iki pat kelių – saugių kurapkų veisimosi vietų mažėja. Aišku, kad ūkinė veikla turi neigiamos įtakos“, - aiškino L. Raudonikis.
Anot jo, prie kurapkų nykimo prisidėjo daug veiksnių – tiek vėsesnės klimato sąlygos, tiek žmogaus ūkinė veikla, todėl žmogus turėtų stengtis daryti viską, ką gali, kad kurapkos visiškai neišnyktų.
Kaip padėti?
Siekiant kurapkoms padėti peržiemoti per šalčius, pernai buvo įrengta nemažai lesinimo palapinių, bet kurapkų nesulaukta. Šiemet ornitologai nusprendė veikti kitokiu principu. Pirma, stebėti vietas, kuriose pasirodo šie paukščiai ir tik tuomet įrengti palapines jų maitinimui. Taip elgtis jie siūlo ir gyventojams, norintiems prisidėti prie kurapkų populiacijos išsaugojimo.
Gyventojai, norintys ištiesti pagalbos ranką kurapkoms, turėtų pradėti jas lesinti tik tuomet, kai susiformuoja sniego danga. Kurapkų maitinimo vietą reikia įrengti ten, kur kurapkos lankosi, todėl iš pradžių reikia skirti laiko stebėjimui ir tinkamos vietos paieškai.
Pastebėjus, kad kurapkos lankosi vienoje ar kitoje vietoje, jau galima įrengti joms slėptuvę. Ją sumeistrauti galima iš eglės šakų ir pasirūpinti, kad slėptuvėje netrūktų kurapkoms skirto lesalo – grūdų (gali būti pernykščių) ar net jų išvalų. Nesudėtingos konstrukcijos slėptuves (žiūrėti nuotrauką ir brėžinius) reikėtų įrengti ten, kur laikosi žiemojančios kurapkos.
Sieks išbraukti iš medžiojamų rūšių sąrašų
L. Raudonikis neabejoja - jeigu būtų palankios kelios žiemos ir kelios vasaros, kurapkų populiacija galėtų atsikurti.
„Kurapkos yra produktyvūs paukščiai, tačiau, kol nepagerės jų būklė, reikėtų kasmet organizuoti jų maitinimą žiemą. Galvojame daryti reguliarų monitoringą, stebėti jų būklę. Ketiname teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai, kad kurapką įtrauktų į Raudonąją knygą. Ji iki šiol buvo ir medžiojama, tai būtų pagrindas ją išbraukti iš medžiojamų sąrašų.
Praktika rodo, kad lietuviai nelabai kurapkų medžioja, nes nedaug jų likę, bet turint mintyje kurapkų populiacijos būklę, tai nedera su jos medžiojimo statusu. Sieksime, kad kurapkos būtų išbrauktos iš medžiojamų rūšių sąrašų, nors daugiau tai bus toks moralinis gestas“, - situacija aiškino L. Raudonikis.
LOD prezidento teigimu, gerinant kurapkų būklę Lietuvoje bus siekiama ūkiuose skatinti vėlyvą šienavimą, kad kurapkų jaunikliai spėtų išsiristi. Pašnekovo teigimu, nėra vienos priemonės, kuri padėtų kurapkų populiacijai išsilaikyti, todėl reikia taikyti kompleksinį problemų sprendimą.