Už daugiau nei 120 km, šalia Anykščių esančioje Šimonių girioje pastebėtos ir pirmosios plačiataurės. Kiek keisti, spalvingi ir nevalgomi grybai.
Bobausiai valgomi, bet nuodingi
Mikologai bobausius priskiria prie nuodingųjų grybų, nes juose esantis giromitrinas pavojingas sveikatai ir gali sukelti virškinimo bei nervų sistemos sutrikimų.
Tačiau tinkamai apdorotus bobausius galima valgyti nepakenkiant sveikatai. Ruošiant šiuos grybus maistui būtina juos 2-3 kartus po 15 minučių pavirti, perkošti ir išplauti. Paskui smulkiai supjaustytus pakepinti svieste su svogūnais ir pagardinti pipirais bei žiupsneliu druskos.
Tiems, kurie nori paragauti bobausių, tačiau bijo apsinuodyti, specialistai pataria suvalgyti pusę kepurėlės, kad pasitikrintų savo jautrumą šiems grybams.
Jų nerenka lenkai, čekai,vokiečiai, tačiau juos mėgsta skandinavai, italai, prancūzai, estai ar net kanadiečiai, todėl Lietuvoje bobausiai superkami, džiovinami ir eksportuojami.
Bobausių rasti nėra taip paprasta, nes reikia žinoti, kokiose vietose jie dygsta. Gamtininkai tikina, kad šie grybai mėgsta truputį tokią praardytą paklotę, normaliame, neliestame miške nelabai jų rasime. Tai kelių metų senumo kirtavietės, priešgaisrinės linijos ar netgi pakelės.
Geriausios kokybės grybai - iki dviejų savaičių. Vėliau suvysta ir nebetinkami valgymui, be to ir priklaupia daug nuodingo giromitrino.
Plačiataurės - pirmosios iš po sniego
Plačiataurės - bene patys ankstyviausi mūsų kraštų grybai. Vos nutirpus sniegui jos jau rodo savo raudonas ir oranžines spalvas.
Plačiataurės auga ant medienos (nukritusių šakų ir šakelių) miškuose, pamiškėse, parkuose. Jų galima aptikti ir labai drėgnose vietose.
Grybo vaisiakūniai turi trumpą, apie 0,5 cm ilgio kotelį. Jų kepurėlė iki 6 cm skersmens, taurės pavidalo.
Ypatingu kvapu ar skoniu šie grybai nepasižymi. Jie yra nevalgomi, nors yra duomenų, kad kai kuriuose kraštuose jie kartais vartojami maistui.