Plėviasparnių būriui priskiriami vabzdžiai turi dvi poras plėviškų, skaidrių, mažai gyslotų sparnų. Užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius ir su pastaraisiais susikabina kabliukais. Sparnų gyslotumas atskirų plėviasparnių šeimų yra skirtingas ir turi svarbią reikšmę sistematikoje.
Suaugėlės gauruotosios skolijos minta nektaru ir aptinkamos ant žydinčių augalų. Paprastai pasirodo liepos mėnesio antroje pusėje. Patinai skraido 2–3 savaites, patelės – iki rugpjūčio antros pusës. Patelės rūpinasi palikuonimis, todėl jų vislumas nedidelis.
Gauruotoji skolija gyvena stepėse. Lietuvoje tai stenotopinė, jautri buveinės pokyčiams rūšis, gyvenanti nesusivėrusiose smiltpievėse, taip pat ekstensyvaus ganymo palaikomose sausose stepinėse pievose, kuriose yra atvirų, saulės šildomų smėlio lopinėlių. Lietuvoje tinkamose buveinėse gauruotojų skolijų būna tik pavieniai individai.
Didžiausios šiai rūšiai kylančios grėsmės – pievų užaugimas miškais, nustojus jose ganyti gyvulius, taip pat šlaitų tvirtinimas.
Siekiant išsaugoti gauruotųjų skolijų populiacijas, negalima jų buveinėse sodinti miško, tvirtinti eroduojančių šlaitų, naudoti pesticidų. Vykstant natūraliai buveinių sukcesijai, jų būklę siūloma palaikyti ekstensyviai ganant ar iškertant augančius krūmus ir medžius.
Informacija parengta pagal Lietuvos raudonąją knygą ir Wikipedia.