Virš rytų horizonto išsiskirs aukštyn palypėjęs Jaučiaganio žvaigždynas su ryškiuoju Arktūru. Pietryčiuose iš priehorizontinių miglų išnirs ryškiausioji Mergelės žvaigždyno žvaigždė – Spika ir rausvasais Marsas. Šiaurės rytuose palei horizontą slinks Lyros žvaigždynas su ryškiaja Vega.
Sietynas pradings vakaro žaroje
Nuo pernai rudens žvaigždėto dangaus stebėtojų žvilgsnius džiuginęs įspūdingasis Tauro žvaigždyno žvaigždžių spiečius – Sietynas balandžio pabaigoje paskutinį kartą nusileis į vakaro žarą. Kiekvieną balandžio vakarą vis žemiau ir žemiau link vakarų horizonto svyrantis Sietynas apie balandžio 23 d. pasislėps nuo mūsų žvilgsnių iki pat vidurvasario.
Sietyno pradingimas vakaro žarose nuo seno mūsų krašte buvo laikomas tikrojo pavasario pradžios ženklu. Iki šiol sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroj, kumelė vagoj“. Sietynui pradingus Saulės spinduliuose mūsų protėviai pirmą kartą į ganyklas išgindavo gyvulius, pradėdavo arti, ruošdavosi pavasarinei sėjai.
Marsas įgis didžiausia ryškį šiais metais
Saturnas artės prie opozicijos ir diena iš dienos didės bei šviesės Svarstyklių žvaigždyne. Mėnesio viduryje ši planeta kartus su žiedais išdidės iki 44" (kampinių sekundžių skersmens), ir taps didžiausiu regimu naktinio dangaus šviesuliu po Mėnulio. Balandžio 17 d. Saturnas labai arti prasilenks su pilnu Mėnuliu – abu šviesulius skirs mažesnis nei vieno laipsnio nuotolis.
Marsas, balandžio 8 d. pasiekęs opoziciją, priartės arčiausiai Žemės nei yra buvęs per pastaruosius 8 metus. Įgijęs didžiausią šių metų ryškį (1,5) visą naktį bus matomas Mergelės žvaigždyne. Paskutinį kartą Marsas buvo tokio ryškio 2007 m. gruodžio mėnesį.
Arčiausiai Žemės raudonoji planeta atsidurs balandžio 15 d. Tuomet ir pro mėgėjišką teleskopą, esant geram orui, galima bus įživelgti baltą planetos poliarinę „kepurę“ ir kitus paviršiaus darinius.
Venera – Aušrinė sušvis rytais gana žemai pasirodančiame Ožiaragio žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje jau švytės persislinkusi į Vandenį. Merkurijaus nematysime.
Lyros žvaigždynas pradžiugins meteorais
Balandžio 16-25 dienomis žvaigždėtą pavasario dangų pagyvins Lyridų meteorų srauto strėlės. Lyridais šis meteorų srautas vadinamas dėl to, jog pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne. Lyridų srauto maksimumo šiemet laukiama naktį iš balandžio 21 į 22 d.
Maksimumo metu tikimasi sulaukti nuo 5 iki 20 meteorų per valandą. Geriausias laikas stebėti šį srautą bus nuo vakaro iki kokios 3-ios valandos ryto, kada jau tekės link paskutinio ketvirčio artėjantis Mėnulis.
Ir niekada negali būti tikras, kad šis meteorų srautas nepateiks netikėtumų. Pavyzdžiui, 1922 m. Lyridai per valandą dangaus skliaute paskleidė – 100, o 1982 m. – 90 meteorų, bet buvo minučių per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 net iki 300 meteorų žybsnių. Šis meteorų srautas siejamas su 1861 m. atrastos Tečerio kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dalelėmis. Astronomai sako, kad šio meteorų srauto nenuspėjamumas kiekvienais metais sukuria intrigą ir daro jį patraukliu stebėjimams, nes negali žinoti ar būtent šią naktį neįvyks neeilinis meteorų pliūpsnis.
Priartės ryškiausias asteroidas ir nykštukinė planeta
Nykštukinė planeta Cerera ir asteroidas Vesta šį mėnesį taps puikiu taikiniu tiems kas turi žiūronus ar teleskopą. Balandžio mėnesį šie abu mažieji Saulės sistemos dangaus kūnai nepabėgs iš žiūronų regėjimo lauko ir bus matomi kiek kairiau ir aukščiau nuo Mergelės žvaigždyno žvaigždės pažymėtos raide Dzeta, kurią bus galima atrasti šiek tiek kairiau ir aukščiau Mergelėje rausvai švytinčio Marso.
Vesta yra antrasis pagal dydį asteroidas iš asteroidų žiedo besidriekiančio orbitoje tarp Marso ir Jupiterio. Vestos skersmuo yra apie 530 km. Tai vienintelis plika akimi matomas asteroidas.
Cerera seniau laikyta asteroidu dabar vadinama nykštukine planeta. Tai didžiausias ir masyviausias asteridų žiedo darinys savo matmenimis pranokstantis daugelį didžiųjų Saulės sistemos planetų palydovų. Cereros skersmuo siekai iki 970 kilometrų, o masė prilygsta 32 nuošimčiams visos asteroidų juostos masei.