G. Paškevičius sako, kad angis vandens telkinyje – fenomenalus atvejis. Šios gyvatės paprastai vandens vengia. Vis dėlto gali būti kelios priežastys, kodėl ji pastebėta tokioje aplinkoje.
„Angis nėra pusiau akvatinė rūšis kaip, pavyzdžiui, geltonskruostis žaltys, kurį dažniausiai matom vandenyje. Jis laikomas pusiau akvatine rūšimi, o tai reiškia, kad jam būtinas vanduo. O štai angis yra visiškai sausumos gyvatė, gyvena tik sausumoje“, – sako jis.
Vis tik jis tęsia, kad angis dažnai gyvenamajai vietai pasirenka kokią aukštapelkę. „Įsikuria ne bet kur aukštapelkėje, bet dažniausiai tai būna aukštapelkės salelė, kur yra kelios pušelės, šlaitelis į pietų pusę, kur ji gali nušliaužti pasišildyti. Ten taip pat yra labai daug ėdesio: įvairių graužikų, kirstukų, paukščių jauniklių, kuriuos jos susimedžioja. Taip pat ten mažai trikdymo, lengva pasislėpti. Po pačią pelkę angis klaidžioja gana retai, dažniausiai poravimosi sezono metu“, – pasakoja herpetologas.
Jis sako, kad nuotraukose greičiausiai yra angies jauniklis: „Nustatyti tikslaus gyvatės amžiaus iš nuotraukos negalime, kadangi gyvačių augimui įtakos turi temperatūra ir maitinimosi dažnumas. Kuo gyvačiukas dažniau maitinsis ir kuo bus šilčiau, tuo jis greičiau ir augs.“
G. Paškevičius sako, kad literatūroje galima rasti informacijos, kad gyvatės gali maitintis smulkiais bestuburiais gyvūnais: žiogais, skėriukais. Jam tekę matyti, kad jos ėda ir šliužus. Gali būti, kad vandenyje pamatyta angis kaip tik ir rankioja tokį ėdesį. Jis sako, kad galbūt angis gali ėsti ir ten aptiktus buožgalvius, varles, tačiau vis tiek tai yra labai neįprastas pasirinkimas, mat dažniausiai šių gyvačių grobiu tampa šiltakraujai gyvūnai.
Roplių žinovas taip pat spėja, kad angis gali naudoti vandens augalus (lelijų lapus), kad galėtų geriau sušilti, mat tai atvira ir galimai geriau saulės šildoma vieta.
„Gali būti daug priežasčių. Kaip ir žmonės angys taip pat turi savo charakterį ir ši galbūt nevengia vandens. Galbūt ji tokia gimė“, – sako G. Paškevičius.