Krivėnų sala, esanti šiek tiek už Kauno, mažai traukia lekiančių autostrada dėmesį, nes ją iš visų pusių saugo Krivėnų tvenkinys. Žiemą vienintelis kelias į salą - per tvenkinio ledą, vasarą - valtimi. Tačiau sala iš esmės skirta ne žmogaus rekreacijai, joje peri tūkstančiai vandens paukščių, tarp jų daugiausiai kirai.
Pavasarį sala dar tik vaduojasi iš žiemos miego. Ją lyg kareiviai saugo aukštos kietos žolės, išvešėjusios visoje teritorijoje. Aplink - ledo ir sniego karalystė, kuri užburia savo įspūdingais peizažais - balto sniego patalus glosto šviesiai melsvas dangus, o kažkur tolimais horizonte lyg iš popieriaus iškarpyti medituoja medžiai. Žiūrėdamas į šią panoramą netyčiom pagalvoji, gerą gi vietą kirai išsirinkimo lizdų sukimui ir jauniklių perėjimui.
Vis dėlto, kad ši sala kasmet galėtų tapti gimtaisiais namais tūkstančiui kirų, ją reikia gerokai sutvarkyti. Kasmet saloje, kuri užima 0,9 ha, užauga daug varnalėšų, dilgėlių ir kiečių sąžalynų, siekiančių iki 2 m. aukštį. Tokia augalija salą padaro neįžengiamą. Kirai lizdus gali sukti tik ant žemės, todėl šabakštynais apžėlusi teritorija jų tikrai nepriviliotų.
Dėl šios priežasties Lietuvos gamtos fondo iniciatyva jau dešimt metų organizuojamos gamtininkų ir savanorių išvykos į šią salą, kurioje pasidarbuojama iš peties. „Įdarbinus“ specialią kiečių pjovimo įrangą, šakes ir mylinčių gamtą žmonių rankas neįžengiama salos teritorija per dieną tampa visai jaukia vieta kirams perėti.
Šiemet Lietuvos gamtos fondas kartu su Lietuvos ornitologų draugija salos talką suorganizavo saulėtą kovo 6 dieną. 10 talkos dalyvių į salą atvyko apie pusiaudienį ir saulei dar nenusileidus galėjo pasidžiaugti padarę gerą darbą – salą išvadavo nuo šabakštynų. Balandį čia perėti turėtų parskristi apie 2000-2500 kirų porų. Kad kirai salą laiko savo gimtaisias namais patvirtina ir rasti tušti pernykščiai kirų kiaušiniai.
Lietuvos gamtos fondo darbuotojai sako, kad salą nuo kiečių galėtų vaduoti ir šalimais gyvenantys ūkininkai, jeigu augintų avių bandas. Šios, valtimis atplukdytos į salą, galėtų nuėsti žolę ir neleisti suvešėti kiečiams.Tačiau ūkininkų matyt tokia galimybė nevilioja, todėl kirams pagalbos ranką kasmet tenka tiesti patiems gamtininkams.
Faktai:
Lietuvos gamtos fondas šią salą tvarko nuo 2001 m. Jie tai daro kasmet. Iš pradžių sąžalynai kapoti rudenį, bet vėliau pastebėta, kad tai daryti efektyviau ankstyvą pavasarį, dar prieš parskrendant kirams.
Saloje kasmet peri gausios rudagalvių kirų kolonijos, kurios kolektyviai gindamosios nuo plėšrūnų pritraukia ir kitų vandens paukščių įvairovę - saloje peri Europos Sąjungos saugomos upinės žuvėdros, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti juodakakliai kragai, dažnai sutinkamos antys, paprastieji kirai, tilvikai ir kiti vandens paukščiai.